Penkios savivaldybės – vieninga Pietų Lietuva. Apie visa tai plačiau meras Algirdas Vrubliauskas

Penkių Dzūkijos regiono savivaldybių deleguoti atstovai pasirašė
Alytaus regiono plėtros tarybos steigimo sutartį ir nuostatus. Interviu su
Alytaus rajono savivaldybės meru Algirdu Vrubliausku.

–
Šiais metais priimta Regioninės plėtros įstatymo nauja redakcija, kurioje
numatytas regionų plėtros tarybų statuso pakeitimas. Kas šia linkme jau
padaryta Alytaus regione?

–
Alytaus rajono savivaldybės taryba lapkričio 12 d.
posėdyje nusprendė steigti naują savarankišką
juridinį asmenį – Alytaus regiono plėtros tarybą. Regiono plėtros taryba
steigiama kartu su kitomis savivaldybėmis, kurios priklauso Alytaus apskrities
teritorijai – Lazdijais, Varėna, Druskininkais bei Alytaus miesto savivaldybe.

Pritarėme steigimo Sutarties ir Nuostatų projektams, už kuriuos Alytaus
regiono plėtros tarybos steigiamajame susirinkime aš esu įpareigotas balsuoti kaip
Alytaus rajono savivaldybės vadovas. Tarybos kolegiją sudaro 10 delegatų – po
du iš visų penkių regiono savivaldybių. Alytaus rajono savivaldybei kartu su
manim atstovauja vicemerė Dalia Kitavičienė.

Mūsų tikslas – kuo greičiau suformuoti Alytaus plėtros
tarybos administraciją, rengti bendrus regiono projektus ir priimti
savarankiškus sprendimus, kurie bus naudingi visam Pietų Lietuvos kraštui. Esu
tikras, kad, veikdamos kartu ir išvien, mūsų savivaldybės daugelį svarbių
klausimų galės spręsti kompleksiškai, per bendrus projektus galės gauti ir
įsisavinti daugiau lėšų, tokiu būdu konkuruoti su kitais regionais. Gali būti
ir taip, kad mūsų projektai taps ambicingesni, persikels į kitų gretimų savivaldybių
teritorijas, tačiau visa tai tik pasitarnaus geresniam, gražesniam krašto
gyvenimui.

Siekiame spartinti socialinę,
ekonominę regiono plėtrą, darnų urbanizuotų teritorijų vystymą, mažinti atskirų
regiono savivaldybių skirtumus.

Kartu Alytaus
regiono plėtros taryba kelia sau uždavinį tapti lygiaverte kitų savivaldos ir
centrinės valdžios institucijų partnere planuojant investicijas bei socialinius
ir ekonominius regiono projektus. Mes aktyviai dalyvausime Vyriausybei
atrenkant šiuos projektus ir teiksime savo išvadas dėl finansavimo, teiksime
pasiūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir Nacionalinei regioninės
politikos tarybai visais regioninės politikos formavimo bei įgyvendinimo  klausimais.

Turime savo viziją, kaip tvarkyti regioną konkurencingos, augančios
ekonomikos sąlygomis, kaip skatinti darnios bendruomenės formavimąsi, panaudoti
gamtos išteklius turizmui ir rekreacijai, kartu – puoselėti  kultūrinį Pietų Lietuvos paveldą.

Vadovaudamiesi šia vizija, įsipareigojome per artimiausią mėnesį parengti
Ateities ekonomikos DNR plano Alytaus regiono plėtros projektą, kuriame išgryninsime atskirų savivaldybių  stiprybes ir kursime bendras galimybes, vieni
kitus palaikydami, stiprinsime regioną, racionaliai panaudodami  naują ES finansinę perspektyvą. Esu įsitikinęs, kad  Alytaus regionas turi potencialo ir gali tapti
vienu iš Lietuvos regioninės politikos lyderių.

Finansų ministerija yra parengusi ilgalaikių
investicijų ekonomikos skatinimui planą. Diskutuosime ir tarsimės visi:
savivaldybių tarybų nariai, verslo ir pilietinės visuomenės atstovai, mūsų
regione rinkti Seimo nariai, kad parengtume Alytaus regiono DNR metmenis. Mes
turime būti valstybės ateities ekonomikos DNR plane, susitarti dėl investicijų,
vadinamojo gerovės portfelio. Tai darome jau dabar, nelaukdami nurodymų, nes
tai mūsų regiono interesas. 

–
Kokių projektų, Jūsų manymu, reikėtų imtis regiono mastu?

–
Mano
nuomone, pirmiausia tai – darnūs aplinkai ir gamtai projektai: atsinaujinančių
energijos šaltinių, susisiekimo gerinimo,  turizmo planai.  Jie kurtų palankią aplinką, ekonominę
struktūrą investicijoms ir verslo vystymui. Taip pat turime vietos
bendruomenėms duoti įrankius, kuriais būtų skatinamas gyventojų aktyvumas,
verslumas, kultūros paveldo puoselėjimas, mažinama socialinė atskirtis.

Alytaus rajone jau kelis metus vykdome atsinaujinančių
energijos šaltinių įdiegimo projektus, padedame gyventojams. Keičiantys senus
šildymo katilus gyventojai, be valstybės paramos, gauna ir 10 proc.
savivaldybės paramą. Šiais metais pradėjome remti buitinių nuotekų įsirengimą –
skiriame iš savivaldybės biudžeto po 300 eurų. 
Saulės elektrinės jau įrengtos šešiuose savivaldybės įstaigų pastatuose,
„žalioji“ energija bus gaminama dar septyniose švietimo, sveikatos apsaugos
įstaigose.

Galimybes diegti atsinaujinančius energijos šaltinius
mato ir verslas. Jau vyksta vėjo jėgainių parko įrengimo paruošiamieji darbai
Simno seniūnijoje. Diskutuojame apie vandentvarkos projektą, kelių tvarkymą,
naujų dviračių takų tiesimą. Ypač svarbus regiono objektas – kelias Alytus–Kaunas,
kuriam verkiant reikia remonto.

Kalbant apie regiono transporto linijas, neabejotinai
iškils laivybos (krovinių ir keleivių gabenimo) Nemuno upe projektas, taip pat –
aviacijos panaudojimo galimybė, bendri kultūriniai maršrutai, tokie, kaip,
pvz., Jokūbo kelias ir kt. Kalbant apie ekonomikos, ekologijos bendrus
projektus, siūlysime modernų žemės ūkio tvarkymą, įgyvendinant vadinamojo trąšų
žemėlapio sukūrimą.

 –  Nors
šie metai kupini įvairiausių netikėtumų, bet savivaldybė neapleido pradėtų ar
suplanuotų darbų, tad kokiais nuveiktais darbais galite pasidžiaugti?

–
Labai
džiaugiamės atnaujintu  Kurnėnų mokyklos
kompleksu. Tai Amerikos lietuvio Lauryno Radziukyno išskirtinis projektas, dovana
Lietuvai  – 1934–1936 m. pastatyta
unikali mokykla. Šiemet ją atnaujinome,  prikėlėme
naujam gyvenimui. Per metus atlikome  kultūros
paveldo statusą turinčio komplekso tvarkymo darbus, išsaugojome labai daug
autentikos. Čia bus sudarytos sąlygos tradiciniams amatams, organizuojamos
edukacijos, parodos, kultūriniai ir švietėjiški renginiai bei šventės. Mes
turime perlą – toliau tęsime darbus, kad jis pradėtų švytėti, kad jame būtų
įvairios  veiklos! 

Nors ir pandemijos režimu, bet šventėme Simno –
mažosios kultūros sostinės metus, Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų
bažnyčios 500 metų jubiliejų.

Didelį projektą įgyvendinome Miklusėnų gyvenvietėje –
suremontuotos gatvės, apšvietimas, įrengtos laisvalaikio zonos.

Džiaugiamės, kad daugiau jaunų žmonių apsigyvena mūsų
rajone. Stengiamės sukurti jiems palankias darbo ir gyvenimo sąlygas, artiname
prie žmonių švietimo, sveikatos priežiūros paslaugas, rajone teikiamos mobilios
medicininės paslaugos, kurios ypač aktualios COVID-19 pandemijos metu.   Vienas
iš svarbių projektų – mobiliosios ambulatorijos, kuriose įrengta moderniausia
įranga ir kurios pagal poreikį galės atvykti į bet kurią rajono gyvenvietę. 

–
Kokie rajono išskirtinumai ir kaip juos sekasi panaudoti stiprinant rajono
ekonomiką?

–
Alytaus
rajono ekonomikos pagrindą lemia vietos ištekliai, tokie, kaip žemės ūkis ir jo
produkcijos perdirbimas, medienos perdirbimas, turizmo ir poilsio paslaugos,
kuriems augti, plėstis, kurtis yra geros geografinės bei infrastruktūros
galimybės, sudaromos administracinės sąlygos. Remiame verslą, nustatome tik simbolinius
mokesčius, geriname kelių, aplinkos infrastruktūrą.  Pvz., individualios veiklos licenciją mūsų
rajone galima įsigyti vos už 1 eurą.

Analizuojame poreikį ir galimybes atnaujinti buvusį
aerodromą Krokialaukio seniūnijoje. Randame naujų plotų veiklai. Sutvarkėme
valstybinėje žemėje stovėjusius bešeimininkius pastatus ir sklypus. Tas
teritorijas pritaikysime viešiesiems poreikiams arba pasiūlysime verslui.

Rajono galimybes ir potencialą įvertina ir žmonės, jie
į Alytaus rajoną keliasi gyventi ne tik iš šalia esančio Alytaus miesto, bet ir
kitų vietovių, grįžta iš didmiesčių, užsienio. Jaunėja gyventojų amžius. Gimus
vaikui, savivaldybė tėvams skiria 500 eurų išmoką.

Rajono gyvenvietėse įrengėme 23 daugiafunkcines sporto
aikšteles. Kultūros centras, jo filialai, savivaldybės remiamos bendruomenės
šiemet surengė daugiau kaip 60 įvairių kultūros renginių, efektyvus vaikų ir
suaugusiųjų neformalusis ugdymas. Tai skatina  žmonių bendruomeniškumą.

Be žemės ūkio veiklos, Alytaus rajone skatiname
pramonės ir verslo įmonių kūrimąsi, jų šiemet įkurta daugiau. Viena iš
didžiausių – užsienio kapitalo  įmonė
„Vita Baltic“, turime gerai išvystytą baldų pramonę. Skatiname gyventojus imtis
kaimo turizmo, vandens pramogų, sezoninės prekybos poilsio vietose,  kulinarinio paveldo pristatymo, edukacijos ir
kitokių įdomių, retų verslų, pvz. komerciniams tikslams skirtų medžių paulownia tomentosa auginimo. 

–
Žvilgsnis į 2021-uosius metus. Kokie darbai laukia savivaldybės?

–
Šiuo
metu rengiamas 2021–2028 m. strateginis plėtros planas, kuriame numatysime
kelią tolyn. Prioritetas – tvari, darni ekonomikos plėtra ir išvystyta
infrastruktūra,  veiklios, susitelkusios
bendruomenės, kurių rajone yra net 61. Taip pat svarbu –  socialiai atsakinga savivalda,  svetingas, žalias, turistams įdomus rajonas.

Ateinančiais metais daugiau veiklų bus Kurnėnų
mokykloje, įrengsime muziejų prie populiaraus Butrimonių miestelio fontano.
Rajonas bus dar „žalesnis“ – diegsime saulės elektrines viešuose pastatuose.
Tikimės, kad pajudės Punios piliakalnio tvarkymo darbų projektas, kurį, mums
dalyvaujant kaip partneriams, įgyvendina Nemuno kilpų regioninio parko
direkcija. Šalia per Nemuną kursuojančio laivo prie Punios piliakalnio turėtų
atsirasti keltas. Jis sujungs Punios miestelį ir nuostabaus grožio Punios šilą,
kuriame planuojame įrengti atskiras rekreacines zonas.

Žinoma, toliau bus tvarkomi keliai, viešosios erdvės.
Pandemija lėtina veiklas, bet tikiuosi, kad ir savivaldybė, ir verslas
išnaudosime visas galimybes judėti į priekį, darysime viską, kad Dzūkijos,
Pietų Lietuvos krašto žmonės gyventų geriau ir šviesiau.

Alytaus rajono savivaldybės informacija