Alytaus rajone vyks Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų renginys

2021-ieji paskelbti Lietuvos totorių
istorijos ir kultūros metais. Alytaus
rajono savivaldybės mero pavaduotoja Dalia Kitavičienė totorių gyvenvietėje
Raižiuose surengė pasitarimą dėl liepos 11 d. čia organizuojamo renginio.
Numatoma, kad bus surengta ekskursija, knygos pristatymas bei koncertinė
programa, kurios sudėtyje –  Dainavos
šalies muzikos festivalio, Vilniaus pučiamųjų kvinteto „Brasspalvos“
pasirodymai.

Raižiai,
kaip ir dauguma Lietuvos kaimų, tikriausiai būtų mažai kam žinoma vietovė, jeigu
ne čia gyvenantys totoriai ir veikiantys jų maldos namai – mečetė. Manoma, kad
ji stovėjo Raižiuose nuo XVI amžiaus.

Šią vasarą sukanka 700 metų nuo didžiojo
kunigaikščio Gedimino sąjungos su totoriais prieš Kryžiuočių ordiną sudarymo.
Alytaus rajono savivaldybė, įvertindama ryškų totorių  pėdsaką Lietuvos ir Alytaus krašto istorijoje
bei kultūroje, nori pagerbti šios tautos atstovus bei kviečia gyventojus,
atvykstančius svečius domėtis Raižių gyvenvietės praeitimi, jos istorija ir
kultūra, dalyvauti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams skirtuose
renginiuose.

APIE LIETUVOS TOTORIUS

Totoriai Lietuvoje yra unikali etninė grupė, gyvenanti Lietuvos Respublikoje ir
laikoma viena seniausių tautinių mažumų. Totoriai Lietuvoje yra tiurkų ir
mongolų genčių palikuonys. Jų protėviai imigravo į LDK iš Aukso Ordos, Krymo
chanato ir Pavolgio Ordos. Totoriai dabar neturi savo valstybės, tačiau
sugebėjo išlaikyti savo etninę kultūrą, tautinę ir religinę tapatybę. Dauguma
Lietuvos totorių yra musulmonai sunitai. Jų dvasinis centras-muftiatas buvo
atkurtas 1998 m., sugriuvus Sovietų Sąjungai. Šiandien Lietuvos totorių mečetės
veikia Nemėžyje, Keturiasdešimt Totorių kaime, Raižiuose ir Kaune.

XIV amžiuje Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė apėmė
didelę teritoriją, o siena rytuose buvo netoli totorių žemių. Tarp dviejų tautų
vyko intensyvus bendravimas. Pirmieji totoriai į Lietuvos Didžiąją
Kunigaikštystę atėjo kaip sąjungininkai kovose su kryžiuočiais 1319–1320 m.

     Lietuvos totoriai yra gerai žinomi dėl savo karinių
darinių. Jie dalyvavo LDK pusėje Žalgirio mūšyje prieš Kryžiuočių ordiną 1410
m. liepos 15 d. Iš pradžių šie kariniai daliniai buvo vadinami Vėliavomis,
vėliau įsiliejo į LDK priešakinę sargybą (sudarė atskirus totorių pulkus). Per
šimtmečius pagrindinė totorių veikla buvo tarnyba karinėje ir diplomatinėje
tarnyboje.

Keli šimtai totorių karių su šeimomis XVI-XVII amžiuose atvyko į Lietuvos
Didžiąją Kunigaikštystę. Tarp atvykusių buvo nemažai kilmingų totorių. Jie
įsikūrė Vilniuje, Trakuose, prie Alytaus.

 Už gerą tarnybą totoriai buvo apdovanoti žeme ir dvarais. Jie buvo
atleisti nuo mokesčių todėl, kad atliko karo tarnybos prievolę už duotą žemę.
Tie, kurie nėjo karo tarnybos, mokėjo pagalvės mokestį, mokėjo ir kitus
mokesčius, kada valstybei prireikdavo.

Išlaikydami lojalumą šaliai, kuri tapo jų antrąja tėvyne, Lietuvos totoriai
dalyvavo visuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karuose be išimčių 1794,
1831 ir 1864 metų sukilimuose. Jie taip pat dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės
karuose (1918-1920). Pulkininkas Aleksandras (Suleimanas) Chaleckis, aukštas
Lietuvos totorių karininkas, buvo vienas iš atgimusios Lietuvos kariuomenės
įkūrėjų. Tarpukariu Lietuvos Respublikoje gyveno apie tūkstantis totorių.

Laikui bėgant keitėsi Lietuvos totorių profesijos. XX
amžiaus pradžioje tarp totorių atsirado gydytojų, mokslininkų, menininkų ir
laisvųjų profesijų atstovų. Kai kurie iš jų tapo plačiai žinomi pasaulyje.
Lietuvoje jie turėjo dvi parapijas su centrais Kaune ir Raižiuose. 1930 m.,
Minint Žalgirio mūšio 520-ąsias metines, laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune
atidaryta nauja mūrinė mečetė. Reikšmingą paramą jo statybai skyrė tuometinė
Lietuvos Vyriausybė.

Šiuo metu Lietuvos Respublikoje gyvena apie 2500 totorių. Šiandien dauguma
Lietuvos totorių telkiasi Alytaus, Kauno ir Vilniaus apskrityse. Jų įtaką
valstybės gyvenimui liudija Totorių gatvė Vilniaus centre ir buvęs Lukiškių
priemiestis Vilniuje.

Lietuvos totoriai išlaikė kulinarinę tradiciją. Garsiausias jų patiekalas
Lietuvoje ir užsienyje – sluoksniuotas pyragas su aguonų įdaru „Šimtalapis“.
Taip pat plačiai žinomi lietuviški totorių koldūnai su aviena ir jautiena,
moliūgų pyragas su mėsa (anksčiau tradiciškai vartota žąsis), apeiginiai
apvalūs paplotėliai – jama, saldumynų chalva. (Pagal A.Jakubausko medžiagą).

Alytaus rajono savivaldybės informacija