Marcinkonyse birželio 24-27 dienomis vyksiančiame unikaliame festivalyje „Čiulba ulba“– dzūkų kultūros renesansas (foto)

Rūta Averkienė

Artėjantį savaitgalį,
birželio 24–27 dienomis, didžiausias Lietuvoje Marcinkonių kaimas taps
simboline dzūkų sostine –  kaime ir jo
apylinkėse, toli miškais  skambiai aidės
antrasis Dzūkų festivalis „Čiulba ulba“, kuris sukvies daugybę dzūkų kultūros
mylėtojų. Šiais metais jis skiriamas vienai 
iškiliausių Marcinkonių kaimo asmenybių – šviesuoliui, tautosakos pateikėjui
ir rinkėjui, knygnešiui, lietuvybės skleidėjui ir dzūkų dainavimo tradicijos
puoselėtojui Juozui Averkai, kurio 110 jubiliejų šiemet minime, atminti ir
pagerbti. Ta proga festivalis ir rengiamas Marcinkonyse, kur dar tebeplevena
šios asmenybės dainų ir lietuvybės skleidimo dvasia.

                      Keturias
dienas vyksiantis festivalis tarsi gaivi dzūkiška rasa pagirdys ištroškusius pažinti
ar iš naujo atrasti dzūkų kultūrą, nes bus sklidinas įvairiausių įdomių veiklų ir
yra tarsi simbolinė padėka ją iki šiol pagarbiai saugantiems žmonėms.

                      „Čiulba
ulba“ prasidės Rasų švente prie Grūdos upės, prie kurios 1983 m. Juozas Averka ją
surengė pirmąkart. Prie vienos gražiausių Dzūkijos upių vėl atgims senosios Rasų
šventės tradicijos: su apeiginiais aukojimais ir giedojimais, būrimais,
vainikėlių leidimu į vandenį bei saulės palydėjimu, stebulių deginimu ir
dainomis bei siautulingais tradiciniais šokiais.

                      Didelėje
buvusio mokyklos stadiono erdvėje keturioms dienoms įsikurs ir dzūkų
amatininkai. Dzūkiškų amatų dirbtuvėse bus galima mokytis įvairių užsiėmimų:
trikampės skaros audimo, linų verpimo, tradicinio siuvinėjimo, dzūkiškų
rinktinių ir kaišytinių juostų audimo, vyks keramikos, žvakių liejimo, gorčių
pynimo dirbtuvės. Be abejo, čia skambės dzūkiškos dainos, pasakojimai, bus
galima pasimokyti šokti dzūkiškų šokių ir žaidimų.

                      Marcinkonių geležinkelio
stotyje bus atidaryta menininkės Lauros Garbštienės paroda „Aš kirvarpa“,
etnografinėje sodyboje bus galima pamatyti eksponuojamus lininius dzūkų
abrūselius, kuriuos į Marcinkonis iš savo fondų atveš Alytaus kraštotyros
muziejus. O pievoje šalia mokyklos žymus fotografas Vytautas Daraškevičius
atidarys Juozo Averkos gyvenimą ir veiklą liudijančių fotografijų parodą. Jos
autorius paskutinius dvidešimt Juozo Averkos gyvenimo metų jį fotografavo
renginių metu Vilniuje ir Marcinkonyse.

                      Festivalio metu „gyvai
prabils“ ir  pats Dėdė Juozas – bus
parodyta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos
archyvo saugoma  vaizdo medžiaga. Per
keturias dienas vyks ne viena veikla, kurios metu bus galima sužinoti daugiau
apie jo gyvenimą.

                      Šios šventės labai laukia
tautosakos ir atsiminimų rinktinės „Mūsų Dėdė Juozas“ sudarytoja Laima
Purlienė. Ji J. Averką gerai pažinojo, užrašė daug tautosakos, dainų, lankė jį
Pavilnyje, kartu važiuodavo į Marcinkonis rengti Rasų šventės ir kitom progom.
Ji džiaugiasi, kad festivalis daug dėmesio skirs šiam žmogui, kuris jos pačios
gyvenime buvo ir yra kaip kelrodė žvaigždė.

                      Įsimylėjusių
dzūkų šnektą ir norinčių sužinoti apie dzūkų geografinės tapatybės ištakas,
kaip atrodo dzūko paveikslas Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyne, dėl ko
Juozui Averkai buvo svarbu šnekėt dzūkiškai ir kokia dzūkų kultūros ateitis,
laukia įdomios paskaitos ir diskusijos.

                      Gamtos
mylėtojai turės puikią progą su ornitologu Mariumi Karlonu vieną rytmetį įšeiti
į žygį paklausyti ir pažiūrėti paukščių, su Dzūkijos nacionalinio parko ir
Čepkelių valstybinio rezervato gamtininkais pasivaikščioti po Marcinkonis,
įbristi į sveikatos galių suteikiančią „Meškos šiknos“ pelkutę, pasižiūrėti
filmą „Sengirė“.

                      Koks
gi dzūkų kultūros festivalis be šeimininkų – Marcinkonių folkloro ansamblio, šįmet
švenčiančio 50-metį, Vilniaus
universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“, Laimos Purlienės vadovaujamo
„Vilnelės“ ansamblio bei kitų dzūkų dainavimo ir muzikavimo, šokių puoselėtojų?
Festivalin ruošiasi atvykti ir iškiliausi poetai, rašantys dzūkiškai: Juozas
Žitkauskas, Romas Sadauskas bei Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė
Jonuškaitė.

                      Ištvermingiausiųjų
laukia naktinis pėsčiųjų žygis nuo Merkinės iki Marcinkonių „Slaptais knygnešių
takais“, kuriais draudžiamą literatūrą – lietuviškus laikraščius, žurnalus ir
knygas – lenkmečių nešdavo Juozas Averka.

                      Festivalis
pasibaigs prasmingu akcentu – šalia Marcinkonių kapinėse esančio svirno, po
kuriuo J. Averka parnešęs „iš Lietuvos“ draudžiamą literatūrą slėpdavo, iškils
ir bus palaimintas paminklas Dėdei Juozui, jis bus dar kartą šioje vietoje
pagerbtas dzūkiškom dainom – tom, kurias pats labai mėgo.

                      Dzūkų
kultūros festivalio sumanytoja ir pagrindinė jo organizatorė, Varėnos kultūros
centro vyr. specialistė, etnografė Eglė Kašėtienė pažymi, kad šį didelį,
daugiaplanį renginį – Dzūkų kultūros festivalį – sumanė turėdama aiškų tikslą –
stiprinti dzūkų tapatybę, pabudinti dzūkuose norą kalbėti dzūkiškai ir
didžiuotis, kad jie yra dzūkai. „Mintis, kaip galima
etninę kultūrą skleisti šiandien įdomiai ir originaliai per neformalią veiklą
ir susibūrimus, gimė praėjusių metų žiemą, kai turėjau surengti minėjimą kitam
Dzūkijos krašto šviesuliui – dainininkui Petrui Zalanskui. Praėjusiais metais
surengti trijų dienų festivalį taip pat buvo didelis iššūkis. Bet festivalis
labai pavyko, sulaukėm daug gražių atsiliepimų. Tad iškart jam pasibaigus
pradėjau galvoti, kad reikia festivalį rengti kasmet, skiriant jį vis kitam
Dzūkijos šviesuoliui, toje vietoje, kurioje jis gimė ar gyveno. Šiemet minime
marcinkoniškio  Juozo Averkos 110–ąsias
gimimo metines. Šią asmenybę pažinau per knygas, video medžiagą ir žmonių
pasakojimus. Tokio festivalio rengimas yra nelengva užduotis, nes tiesiog
negali atkartoti tokios pačios programos kaip pernai, keičiasi ir vieta ir
asmenybė, reikia išspręsti įvairių techninių reikalų. Daug keblumų
organizuojant teko patirti ir dėl karantino ribojimų. Bet labai norime, kad
festivalyje apsilankytų kuo daugiau dzūkų kultūrą įsimylėjusių žmonių, tad
padarėme viską, kad dalyvauti jame būtų kuo mažiau suvaržymų. Neturintiems Galimybių
pasų, Marcinkonių mokyklos patalpose, prieš tai užsiregistravus 1808, nurodytomis valandomis pirmoje
dienos pusėje bus galima atlikti nemokamus greituosius testus ir džiugiai
švęsti dzūkų kultūrą drauge su kitais. Festivalio pagrindinė vieta – didelė
pieva, kurioje tilpsime su daugybe veiklų: amatais, šokiais ir pasidainavimais,
laužu, paskaitom ir palapinių miesteliu. Iš viso programoje per 30 renginių, bus galimybė išbandyt
per 20 skirtingų
amatų, o dalyvių programoje – per 200.

Esam
susirūpinę dėl tarmės ateities, nes jaunoji karta dzūkiškai kalba labai nedaug.
Festivaliu taip pat siekiame, kad ji kuo dažniau laisvai skambėtų tiek kasdieniame,
tiek kultūriniame gyvenime.

Mes
tikrai galime įdomiai ir neformaliai pažinti savo kraštą, tad ir festivalio
programa sudaryta iš tam skirtų veiklų ir parengta dzūkų tarme. Labai
džiaugiuosi, kad festivalyje dalyvaus Juozo Averkos šeima. Kai kviesdama į
festivalį ir pasakodama, koks jis bus, bendravau su jo sūnumi Gintaru, pati
susijaudinau ir susigraudinau.“

                      E. Kašėtienės teigimu, festivalis – simbolinis
ir labai prasmingas paminklas dzūkų tapatybę stiprinusiai, dėl lietuvybės
kovojusiai ir ją puoselėjusiai asmenybei, kuri svarbi ne tik Marcinkonims, bet ir
visai Lietuvai. „Festivalį pradėsim Rasų šventimu ir švęsim taip, kaip jas
Marcinkonyse organizuodavo Juozas Averka. Svečiuose sulauksim Šiaulių dramos
teatro aktorių kvarteto, kurio paruoštoje kompozicijoje girdėsime ir žemaičių
tarmę, ir dzūkų pokalbius. Marcinkonių pievoj bus eksponuojama ratu išdėliota Vytauto
Darškevičiaus fotografijų paroda, kad Dėdė Juozas tarsi galėtų stebėti, kaip
švenčiamas jo jubiliejus. Labai jaudinantis renginys – naktinis žygis knygnešių
takais, kurį pagal pasakojimus rekonstravo festivaliui padedančios Jurgita
Keršienė ir Dalia Blažulionytė. Žygio dalyviai patirs, ką reiškia naktį nueiti
25 kilometrų atstumą su knygų ryšuliais, saugantis ir likti nepastebėtiems
pereinant demarkacinę liniją, kuri buvo net šešių metrų pločio, kaip pereiti ir
nepalikti savo pėdų. Naktinis žygis baigsis Marcinkonių kapinėse, kur po
kapinėse esančiu svirnu J. Averka slėpdavo knygas, o paskui slapta išdalindavo
skaitantiems žmonėms. Sekmadienį J. Averkai atminti bus palaimintas kryžius,
kurį sukūrė kryždirbys Algimantas Sakalauskas. Jis priėmė mūsų mestą iššūkį sukurti
tokį kryžių, kokius statydavo šilų dzūkų kaimuose – su dideliu saulutės ratu ir
mažesne kryžiavone. Iki šių dienų tokie kryžiai neišliko, jis kuriamas  remiantis senomis nuotraukomis. Šis atminimo
kryžius bus ne tik Juozo Averkos pagerbimas, bet ir senųjų tradicijų, kurias
Juozas Averka taip mylėjo ir populiarino, sugrąžinimas.

Festivalyje
sau mėgstamų veiklų ras kiekvienas – ir jaunas, ir pagyvenęs. Organizatorių
patarimas – kad kuo labiau pažintumėte dzūkų kultūrą, dalyvaukite jame ne vieną
dieną. Eglei organizavimo darbuose be kitų pagalbininkų talkina ir vyras Rokas
Kašėta, kuris festivaliui dovanos savo kuriamų dzūkodelikos dainų koncertą
„AlternaDzyva“.

„Nuoširdziausiai
kviecam ir laukiam visų, katrų šyrdzys šiluosa dainuoja, katrų dzūkiškos šaknełės prašos būc palaiscytos, katri nori
insidzūkyc ir turinyngai pralaisc šitų gražų vasaros savaitgalį“, – dzūkiškai
kviečia festivalio organizatorė Eglė Kašėtienė.  

Bilietus
į festivalį platina Tiketa.lt (taip pat bus galima įsigyti prie festivalio
vartų), o Dzūkų kultūros festivalio puslapyje feisbuke kasdien pristatomi
dalyviai ir skelbiama detalesnė informacija, programa.

Festivalio programa: https://bit.ly/3wzQFCY

Bilietai: https://bit.ly/3zbzPw1

Festivalio
renginys Facebook: https://fb.me/e/443GN8xcj

Festivalio
puslapis Facebook: https://www.facebook.com/dzukukulturosfestivalis/

Festivalio
profilis instagrame: https://www.instagram.com/dzuku_kulturos_pescivalis/

Pirmojo
festivalio video anonsas: https://bit.ly/3xaQIFz

Trumpametražis
filmas apie Dėdę Juozą: https://bit.ly/3gk4PkL