Kurnėnuose – apie pasaulinį pripažinimą pelniusios mokslininkės fenomeną (foto)

Rugpjūčio 26 d.  Alytaus rajone,
atnaujintoje „amerikoniškoje“  Kurnėnų L. Radziukyno mokykloje vyko
renginys „Atvertys: Marijos Gimbutienės fenomenas“, skirtas šios iškilios,
pasaulinį pripažinimą pelniusios archeologės, antropologės, baltų ir europiečių
kultūros tyrinėtojos 100 metų sukakčiai paminėti.

Lietuvos Respublikos Seimas ir UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) 2021-uosius paskelbė profesorės M. Gimbutienės metais. Jiems skirtą
renginį pristatė Alytaus rajono vietos veiklos grupė kartu su partneriais –
Alytaus rajono savivaldybe ir Viešąja biblioteka.

Pasaulinio garso archeologė, pedagogė,
kultūros veikėja, pasaulyje naujos mokslo srities – archeomitologijos –
pradininkė Marija Gimbutienė, pavadinta „Mėlynąja paukšte, perskridusia ne tik
per Lietuvą, bet ir per pasaulį“ gyvenimo pabaigoje savo laimėjimus įvertino
taip: „…todėl, kad užaugau Lietuvoje. Krašte, kur mano vaikystės metais dar
tekėjo šventupės, kur augo šventi medžiai, pilni gyvybinės galios, kur žmonės
alsavo gyvybės ritmu, kur dievybė buvo juntama ir vandeny, ir akmeny, ir
paukštyje, ir medžio žievelėje‘.

Būsimoji mokslininkė
gimė 1921 m. sausio 23 d. Vilniaus šviesuolių gydytojų Danieliaus ir Veronikos
Alseikų šeimoje. 

1942 m. Marija baigė
Vilniaus universitetą, apsigynė diplominį darbą „Lietuvių laidosena geležies
amžiuje“. Šis darbas buvo įvertintas aukščiausiais balais.

1944-aisiais kartu su
vyru Jurgiu Gimbutu ir maža dukrele Danute palikusi Lietuvą, M. Gimbutienė po
kelerių metų atsidūrė JAV, kur prasidėjo jos kelias į tarptautinį pripažinimą.

Marija Gimbutienė,
senųjų civilizacijų tyrinėtoja, pasauliui atvėrė laiko užneštus Senosios
Europos klodus. Kasinėdama Pietų Europoje, ji atrado senąsias gyvenvietes,
kuriose nebuvo jokių gynybinių įtvirtinimų, ir šie laiko ženklai davė pradžią
liudijimams apie garbinamą Didžiąją Deivę Motiną, amžinojo gamtos ciklo,
vaisingumo, derlingumo simbolį. Pasak mokslininkės, Motinos Deivės tikėjimas
prieš 7000–4000 m. pr. Kr. buvo žmonijos gražiausias laikotarpis.  

Dar gyvendama Lietuvoje, Marija suvokė, jog pasaulis
yra daug didesnis nei matome, ir daug paslaptingesnis, nei galime įsivaizduoti,
o tam, kad pasaulio istorijos mįsles įmintume, reikia pastangų ir didelio
darbštumo. Vienoje iš savo sakytų kalbų Marija Gimbutienė pasidalino jautriu prisiminimu: ,,… išėjau ankstų rytą į Dzūkijos
kalnelius, senutė pjovė pjautuvu avižas ir dainavo taip, kaip kvėpavo. Pajutau
tokį susivienijimą su žeme, darbo ritmu ir daina. Man užteko tos vienos
akimirkos, kad įstrigtų visam gyvenimui ir nulemtų pažiūras į gyvenimo ir darbo
prasmę‘‘.

Kažkada parodytas išskirtinis dėmesys
Dzūkijai, jos žmogui, gamtai, liaudies dainoms (Marija Gimbutienė užrašinėjo
dzūkų dainas Varėnos rajone Darželių kaime) šiandien kaip aidas atsiliepia
švenčiant iškilios mokslininkės 100 metų jubiliejų ir žymint Lietuvos Respublikos Seimo bei UNESCO paskelbtus M. Gimbutienės metus
visame Dzūkijos etnografiniame regione. Alytaus rajono savivaldybėje
veikiančios švietimo ir kultūros įstaigos visus metus įvairiais renginiais ir
veiklomis mini šią iškilią asmenybę. Renginys, vykęs Kurnėnų Lauryno Radziukyno
mokykloje, sukvietė ne tik Alytaus rajono, bet ir Alytaus miesto švietimo,
kultūros darbuotojus, meno mylėtojus, Marijos Gimbutienės gerbėjus ir
tarsi  vainikavo visas  šias veiklas.

Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad savo mintimis apie
Marijos Gimbutienės  ėjimą  „mokslo ir vizijos keliu“ sutiko pasidalinti
Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Mokslų Akademijos tikroji narė, Vilniaus
universiteto profesorė, habilituota daktarė Viktorija Daujotytė Pakerienė.

Pranešimą 
skaitė Lietuvos istorijos instituto dr. Agnė Čivilytė, šiuo metu 
dėstanti JAV Niujorko valstijos Bafalo (Buffal) universitete. Ji apžvelgė M.
Gimbutienės veiklą Lietuvoje ir pasaulyje, o Alytaus rajono savivaldybės
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Laimutė Zavistauskienė
analizavo moters archetipo vaizdinius senojoje kultūroje.

Renginio metu skambėjo ir iki graudulio visus sujaudino  M. Gimbutienės taip mėgtos senosios dzūkų
dainos, kurias atliko folkloro ansamblis „Daulėlio“, vyko knygos „Laimos palytėta“
ištraukų garsinis skaitymas, veikė Simno gimnazijos mokinių Gyvybės medžio
karpinių paroda ir Alytaus rajono viešosios bibliotekos parengta Marijos
Gimbutienės leidinių paroda.

 Renginio sumanytojos – Alytaus rajono vietos
veiklos grupės pirmininkės Vidos Vrubliauskienės paskaityta ištrauka iš knygoje
,,Laimos palytėta‘‘ spausdinto teksto-lapelio, rasto Marijos Gimbutienės
knygoje po mirties, skamba kaip odė gyvenimo džiaugsmui: ,,Gyvenimas žavus, jei
moki jį mylėti, mylėti visa, kas gyva, kas jauna, kas auga, džiaugtis artimomis
sielomis, įsijungti į tą gaivinančios jėgos lauką ir stovėti abipusio
spinduliavimo taške. Ir stengtis daugiau atiduoti nei gauti. Tiek vertas
gyvenimas, kiek mokame pasiimti iš jo grožio ir šviesos, kiek einame per jį su
tikėjimu ir meile…‘‘

Nelengva aprėpti
Marijos Gimbutienės veiklų visumą – mokslininkė,  archeologė, baltų ir indoeuropiečių kultūrų,
senosios Europos civilizacijos tyrinėtoja, naujos mokslo disciplinos
archeomitologijos pradininkė, stipri moteris, rūpestinga motina. Jos nueitas
moters mokslininkės kelias yra tarsi kiekvieno mūsų gyvenimo kelio
ženklas.  „Žmonija visiškai prarastų orientyrus, jei neatsirastų
žmonių, turinčių ypatingą dvasinę įžvalgą, kylančią iš dvasinės sutelkties,
vedančią į atvertį. Marijos Gimbutienės įžvalga yra begalinė. Aiškiaregės
žvilgsniu ji yra perskrodusi ne tik tebeegzistuojančias, bet giliai po žeme
nuėjusias civilizacijas…“ – šiais literatūrologės prof. Viktorijos Daujotytės
Pakerienės žodžiais būtų galima apibendrinti Alytaus krašto žmonių atvertis
apie M. Gimbutienės fenomeną.

                                 Alytaus rajono
savivaldybės informacija

Nuotr.:
Kurnėnuose vykusio renginio „Atvertys: Marijos Gimbutienės fenomenas“
akimirkos.