Prisiminimais apie Peršėkininkų televizijos įkūrėją Vladą Krušną dalijasi jo žmona Laimutė

Danielius Jakubavičius

Jau 7 metai, kaip Anapilin iškeliavęs menininkas ir Peršėkininkų televizijos įkūrėjas Vladas Krušna. Lapkritį jam būtų suėję 73-eji.  „Nesusitaikau su mintimi, kad Vlado nebėra. Atrodo, kad po transliacijos laiptais nulips iš viršaus, ateis į virtuvę ir mes abu apie viską kalbėsime. Vladas labai domėjosi filosofija, astronomija, kvantine fizika“, – pasakoja žmona Laimutė Krušnienė.

„Vienatvė sunki. Liūdna. Esu dėkinga bendruomenės pirmininkei Audronei Granskienei, kuri įtraukė mane į bendruomenės veiklą“, – tęsė pašnekovė.

Pažintis šokiuose

Su būsimu vyru Vladu, Laimutė susipažino šokiuose Santaikos kultūros namuose. „Jis mane pakvietė šokti“, – apie 1967 m. pažintį kalbėjo moteris. Po metų pora susituokė, apsigyveno Laimutės tėviškėje Varnagirių kaime. O pasistačius namus Peršėkininkuose, 1972 m. įsikūrė juose. Su Vladu užaugino du vaikus: sūnų ir dukrą.

„Mane Vladas pavergė savo dėmesingumu, atidumu, išvaizda, maloniu bendravimu“, – kalbėjo moteris. Laimutė pasakoja, kad Vladas nuo mažens svajojo turėti filmavimo kamerą. „Apie 1974 metais nusipirkęs pirmąją televizinę filmavimo kamerą pradėjo filmuoti. Sukūrė pirmą filmą „Gardi duonelė“ apie kolūkio kombainininkus“, – pasakojo Laimutė. Filmas Lietuvos kino mėgėjų draugijos konkurse laimėjo antrą vietą.

PTV televizija

Valdo Krušnos arba Peršėkininkų (PTV) televizija gimė netikėtai, iš noro padėti neįgaliam žmogui. V. Krušna sumeistravo anteną, kad jo neįgalusis pažįstamas Buckūnų kaime galėtų žiūrėti nuo Vlado perduodamą  TV transliaciją. Vėliau iš palydovinės televizijos jis pertransliuodavo ir sporto kanalus. Tada Vladas ėmė daryti vis galingesnes antenas, kad jo draugas geriau matytų. „Taip gimė Peršėkininkų televizija“, – pasakojo Laimutė. Vėliau palaipsniui buvo tvarkomi dokumentai visoms transliacijoms vykdyti.

Oficialiai Peršėkininkų televizija savo veiklą pradėjo apie 1999 m. Vienas svarbiausių atributų antena buvo iškelta apie 20 metrų, o transliacijos vyko 30 km spinduliu nuo Laimutės ir Vlado namų, bet priklausomai nuo reljefo ir televizoriaus, PTV matė ir gyvenantys už 50 km.

Vladas gyveno ne dėl savęs, bet dėl kitų. Be televizijos transliacijos jis negalėjo išbūti. Jis  troško parodyti žmonėms tai, kas aplinkui vyksta. „Ir dabar sulaukiu skambučių. Žmonės guodžiasi, kad nėra Vlado ir jiems trūksta vietinių renginių. Ne visi turi internetą“, – kalbėjo pašnekovė.  Per­šė­ki­nin­kų televizija buvo apie žmonių gy­ve­ni­mą, šven­tes. Jos kūrėjas V. Krušna taip pat in­for­muo­da­vo kas vyks­ta pa­sau­ly­je. Buvo transliuojami meniniai, daž­nai fan­tas­ti­kos žan­ro, filmai. Savo įkurtoje televizijoje Vladas darbavosi kartu su žmona Laimute. „Aš surinkdavau laidų dalyvius, tvarkiau dokumentus. Vladas filmuodavo, montuodavo. Bet mes viską kartu darydavome, jis klausdavo mano nuomonės“, – pasakojo Laimutė, kartu su vyru Vladu dirbusi 27 metus.

Sveikata ne geležinė

Per daug sveikata nesirūpinęs Vladas sakydavo, kad jeigu bus skirta likimo, taip ir bus, nei daktarai nepadės.  Kūrėjas mirė 65-erių, nuo širdies infarkto, nesulaukęs ryte planuotos operacijos Santaros klinikose.

Jam patiko menas

Vladas buvo menininkas. Neakivaizdžiai baigė menų universitetą Maskvoje.  Jam pakluso daug meno krypčių. V. Krušna užsiėmė tapyba, keramika, vitražais, darė skulptūras iš medžio, granito. Simno, Metelių, Alytaus Šv. Liudviko  bažnyčiose vitražai – Vlado pagaminti. Pirmuosius vitražus Vladas pagamino Kumečių kultūros namams, bet namus pertvarkant į mokyklą, vitražus teko išimti.

O ir visų nuostabai ties Miroslavo kryžkelėmis, šalia kelio Alytus-Lazdijai, pastatytos  kareivių galvos taip pat buvo Vlado Krušnos. 

Pagal galimybes Vladui  padėdavo  ir žmona Laimutė. „Tik akmens nepjoviau“, – prisiminė V. Krušnienė. Vlado darbų galima rasti Švedijoje, Amerikoje. „Gailiuosi, kad nevedžiau meno darbų registro“, – apgailestavo Laimutė.

Mieloji Laimute, sveikatos ir stiprybės Jums!

Straipsnis laikraštyje “Dainavos žodis”: