Druskininkuose nuskambėjo baigiamasis M. K. Čiurlioniui skirto chorų festivalio koncertas (foto)

Rūta Averkienė

„Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti
švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias
gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas“, – rašė
Senojoje Varėnoje gimęs iškilus lietuvių menininkas Mikalojus Konstantinas
Čiurlionis. Genijaus žodžius puikiai paliudijo Druskininkų Švč.
Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje  gražiausiais balsais nuskambėjęs
baigiamasis chorų festivalio, skirto M.K. Čiurlionio 145-osioms gimimo
metinėms, koncertas. Simboliška, kad lygiai prieš metus prasidėjęs Senojoje
Varėnoje, žymiojo menininko gimtinėje, festivalis baigėsi
Druskininkuose – mieste, kuris suvaidino svarbų vaidmenį genijaus gyvenime.

                      Jautriomis, sakralumo ir
muzikos sklidinomis festivalio akimirkomis džiaugėsi gausiai į šventovę
susirinkę druskininkiečiai ir miesto svečiai. Baigiamajame koncerte lietuvių
liaudies dainas: „Bėkit, bareliai“, „Nemune, upeli“, „Šaltyšius“ ir kitas, harmonizuotas
M.K. Čiurlionio, atliko Druskininkų M.K. Čiurlionio meno mokyklos mišrus choras
„Druskininkai“, vadovaujamas Ingos Vagnoriūtės, Vievio kultūros centro
kamerinis choras „Con Moto“, vadovaujamas Audronės Stepankevičiūtės ir Varėnos
kultūros centro mišrus choras „Harmonija“, vadovaujamas Ilonos Zalanskienės
(chormeisterė Loreta Tiškienė).

                      Koncertą vainikavo M.K. Čiurlionio harmonizuotų
lietuvių liaudies dainų muzikinė kompozicija – 
Donato Zakaro siuita „M.K.
Čiurlionio keliu“.

                      Renginį
teatrališkai vedęs „Harmonijos“ koncertmeisteris Tomas Kizelis priminė, kad M.K.
Čiurlioniui itin rūpėjo lietuvių tautinės muzikinės kultūros padėtis ir
lietuviška muzika. Kompozitorius labai giliai jautė ir suprato liaudies dainų
prigimtį, todėl  gyvenime ypatingą dėmesį
skyrė liaudies dainai ir savo darbuose atkleidė jos neišsenkamus klodus.
Liaudies daina Čiurlioniui buvo amžina kūrybos versmė. Jų atsiradimo
prielaidas, struktūros ypatybes, nuotaikas, teksto, melodijos ir ritmo santykį
Čiurlionis perteikė žodžiais: „Yra jos labai ramios, jų monotonija panaši į
jūrų bangų judėjimą, ir girdi tarytum religišką ilgėjimąsi ir tylų nežemišką
nuliūdimą. Visa tai žmogų nuramina ir pajudina jo sieloje švelniausias stygas”.

                      Festivalio sumanytoja ir organizatorė Ilona
Zalanskienė  pasidžiaugė, jog jos
inicijuotas ypatingai prasmingas didžiam lietuvių menininkui pagerbti skirtas respublikinis
projektas, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono
savivaldybė, įgyvendintas labai sėkmingai. „Norėjosi, kad dainuojantys
varėniškiai prisidėtų prie žymiojo mūsų kraštiečio kūrybos puoselėjimo, kad
prie mūsų prisijungtų ir kitų miestų chorai. Visi festivalio koncertai vyko
erdvėse, kur čiurlioniška muzika skamba ypatingai  – bažnyčiose. Liaudies dainos
taip gražiai mus įkvėpė ir suvienijo! Džiaugiuosi, kad visus festivalyje
dalyvavusius chorus sujungė graži bendrystė, kuri tęsėsi ištisus metus.  Visi dirbome „iš dūšios“. Visur mus labai
nuoširdžiai sutiko ir priėmė klausytojai. Po koncertų sulaukdavome daug
ovacijų, ne vieną dainą buvom prašomi pakartoti. Jaučiam didelį pasitenkinimą,
nes čiurlioniškos muzikos šviesa nematomais bendrystės saitais sujungė
choristus ir žiūrovus. Dėkoju visiems, kurie savo dainavimu
pagerbė žymųjį lietuvių menininką – tai yra didžiausia dovana M.K. Čiurlionio
kūrybos atminimui“, – pažymėjo I. Zalanskienė.  Ji taip pat pasidžiaugė, jog šis festivalis
jau turi tęsinį – šį rudenį Senojoje Varėnoje nuskambėjo muzikinio projekto „Čiurlionio
keliu“, keliausiančio per septynis Lietuvos miestus, koncertas.

                      Festivalyje dalyvavusius chorus pasveikino,
sėkmės muzikiniame kelyje linkėjo ir padėkas įteikė Varėnos rajono savivaldybės
administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė.  

                      Druskininkų bažnyčioje
festivalio
metu ne tik dieviškai gražiai skambėjo  čiurlioniška muzika ir gražiausios chorų
dainos. Čia jautriai, nuoširdžiai spindėjo asmenybių šviesa. Ta šviesa, apie
kurią kadais ir rašė M.K. Čiurlionis.

                      Muzikinių
akordų spalvos, praėjusių metų rudenį sužėrėjusios Senojoje Varėnoje, tarsi
gražus aidas atsikartojo bei muzikos ir meno mėgėjų širdis suvirpino Alytuje,
Lazdijuose, Vievyje ir Druskininkuose, taip nutiesdamos simbolinį  kultūros tiltą tarp
Senosios Varėnos, Druskininkų ir visos Lietuvos.

                      Praėjusį
rudenį vykusio festivalio atidarymo garbės svečias –  provaikaitis, profesorius Rokas Zubovas pažymėjo,
jog „festivalio chorų parengimas labai
puikus, o dar kada tai žmonės daro labai jautriai, šiltai, su meile ir labai
atsidavę, beveik nieko gražiau neįmanoma išgirsti…“  Jo tądien pasakyti žodžiai: „Jei
šiandien čia būtų Čiurlionis, jis būtų pats laimingiausias“, – yra geriausias
šio festivalio įvertinimas.