Plikionių ūkininkas Tadas Kilinskas matęs Ameriką sako, kad lietuviška žemė mieliausia ir visus jau kviečia į savo 100-metį

Danielius Jakubavičius

79 metų ūkininkas Tadas Kilinskas iš Plikionių kaimo, Alovės seniūnijos optimistas, visada pozityvus, tik truputį ant valdžios papyksta prakalbus apie pensijos dydį. Bet pokalbiui pasisukus apie muziką – pagyvėja. Deja, instrumento į rankas jau neima, nes negali groti. Nemokėdamas kalbos ryžosi keliauti į kitą pasaulio pusę – Jungtines Amerikos valstijas. Ką jis ten veikė, ir kaip jam sekasi ūkininkauti Lietuvoje – pokalbis su Tadu ir Ona Kilinskais.

Tadas Kilinskas  dirbo Dušnionių girininkoje eiguliu. Keičiantis santvarkai, 1990 m. pradėjo ūkininkauti. Pasistatė ūkinius pastatus, kuriuose ir gyveno apie dešimt metų, tik vėliau pasistatė dviejų aukštų namą. Tadas juokiasi ir sako; „visai durnas buvau, kad dviejų aukštų namą stačiau”! Antras aukštas iki šiol vis dar neįrengtas, nes dviems gyvenant ir pirmojo aukšto per akis, gana. Kitais metais vyras pasitiks gražų 80 metų jubiliejų. Tačiau visus sveikintojus, kviečia ne į 80-metį, bet į savo 100-metį!  „Visus prašau ant savo šimtmečio“, – su gera nuotaika kalba Tadas, kuris bus po beveik 21 metų,  2043 m. balandžio 12 d.  Vyras iš anksto kviečia svečius sakydamas, kad visi gi labai užsiėmę, neturi laiko. Tai tegul nuo dabar ruošiasi!

Tadas labai myli muziką. Grojo ir akordeonu. Dabar instrumento į rankas neima, nes pasak T. Kilinsko, pirštai neklauso. Groti išmoko 12 metų iš garo mašinos mechaniko Albino Tolačkos ir jau būdamas penktoje klasėje debiutavo vestuvių muzikantu! Įsismarkavęs vaikinas per daugiau nei penkiolika metų atgrojo apie 170 vestuvių, bei visus stebino savo sugebėjimais, kai pasileidęs dviračiu nuo kalno „be rankų”, smagiai grodavo akordeonu!

Svajonėse sveikata

Apie svajones vyras kalba linksmai: „Pasidarysiu ąžuolinį karstą“. O žmona Ona tęsia: „taigi bus sunku išnešti“. Abu tik nusišypso ir sako, kad tokiame amžiuje daug nesvajoja, didžiausias noras, kad tik sveikatos būtų. Tadas atviras – visko pasitaiko, jau lyg ir nebejaunas. Anksčiau jis turėjo nemažų problemų su strėnomis. „Buvau parėjęs namo atgalias. Vieną kartą kai surakino, tai mane žmona ir ant pečių parnešė“, – nuoširdžiai kalba pašnekovas. Po atliktos prieš 4 metus stuburo operacijos, vyras atsigavo. Pradėjo dirbti, lėkti kaip niekad. Tam ypač padeda rytinė mankšta. Energijos vyrui netrūksta. Turi daug žemės ūkio technikos, vairuoja ją. Dirba 70 hektarų žemės savo Plikionių bei gretimuose Akalyčios ir Davainiškių kaimuose.

Dirbo Amerikoje

Tado sūnus Valdas jau 20 metų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dirba statybos versle.  Ir Tadui buvo smalsu pamatyti galimybių ir svajonių šalį Ameriką. Tad prieš 12 metų leidosi į kelionę vienas, visai nemokėdamas anglų  kalbos. Kelionė ilga, skrydžio bilietas buvo nupirktas su keleivių palydėjimo paslauga.  „Pasaka. Viskas įdomu. Lankiausi Niujorko Valstijoje“, – pasakojo pašnekovas. Vyras ne tik skrido sūnaus aplankyti, bet ir dirbti statybose.  „Liejau pamatus“, – tęsė pašnekovas, statybininku dirbęs 2 mėnesius. „Mano pagrindinis instrumentas buvo „točka” ir štai šitos rankos”! Ūkį tuomet prižiūrėjo žmona Ona.
Paklaustas, ar pasiilgo Lietuvos, sako: „į viešnagės pabaigą kalendoriuje braukiau dienas, kada grįšiu į gimtinę. Pasisukus į Lietuvos pusę, atrodė, kad iš ten ir vėjelio mūsų krašto atpūstą kvapą užuodžiu“.  Per du mėnesius vyras parsivežė dosnaus uždarbio – 7 000 dolerių, bet pripažįsta, kad dirbo sunkiai, po 12 valandų per parą. T. Kilinskas sako, kad buvo keblu priprasti prie klimato. Orui atvėsus iki  minus 9 laipsnių, jautėsi lyg pas mus 30 šalčio būtų. „Labai veidą svilino“, – pasakojo Tadas. Jį stebino ir nauja statybinė technika, įrankiai, kurių tuo metu Lietuvoje nebuvo. „Dabar visko jau ir pas mus yra“, – sako pašnekovas. O visą viešnagę Amerikoje ūkininkas apibūdino taip: „Nieko neišmokau, nieko nepraradau, tik daug pamačiau. Žmonės draugiški, tavęs neįžeis, bet kad kaip pas mus kaimynas su kaimynu sueitų čerkos išgerti – taip nėra“, – stebėjosi T. Kilinskas. Tadas norėtų grįžti į svajonių šalį, bet jį gąsdina ilga ir varginanti kelionė.

Laiko danielius

Po kelionės Tadas toliau tęsė ūkininkavimo darbus. Vyras kalba atvirai – neūkininkaučiau, jeigu būtų didesnė pensija. Dabar T. Kilinsko pensija tik 250 eurų. Dėl tokios mažos pensijos vyras pyksta ant valdžios, nes jam skaičiavo nuo mažiausios – eigulio algos, o gamykloje dirbtus metus, kur gaudavo gerą algą, į pensiją neįskaičiavo. Tadas ir Ona verčiasi iš augalininkystės (grūdų) ir gyvulininkystės ūkio. Laiko 24 danielius. „Gražu ir skanu“, – trumpai sako pašnekovas, tvirtindamas, kad elnio danieliaus mėsa yra skaniausia žvėriena. „Poilsį turiu tik naktį, o išeiginių nėra. Man ypač nuobodu, jeigu šeštadienį ir sekmadienį, nėra ką dirbti“, – apie darbą kalba pašnekovas Tadas. „Ir net neįsvaizduoju to momento, kai nebeturėsiu jėgų dirbti, atrodo lyg šiandiena tęstųsi nežinia kiek metų”!

Graži šeima

Su žmona Ona Tadas išaugino du vaikus: dukrą Jolantą, kuri gyvena gretimame Meškasalio kaime ir sūnų Valdą, kuris jau 22 metus įsikūręs už Atlanto, netoli Niujorko. Sutuoktiniai džiaugiasi turėdami 5 anūkus ir jau 1 proanūkį.

Linkiu Jums, Onute ir Tadai, ir toliau sėkmingai dirbti ūkyje, daug kurti ir svajoti,  eiti ir toliau per gyvenimą tik pakeltomis galvomis ir niekada nepavargti!