Rugpjūčio 19-21 dienomis – senovės dienų festivalis Merkinėje! Būtinai atvykite!

Festivalis, kuriame lankėsi pats Antanas Smetona. Taip
apie prieš Antrąjį pasaulinį karą vykusias Senovės dienas kalba Merkinės
miestelio gyventojai. Dar tarpukariu organizuota šventė grįžta su nauju ir
simboliniu pavadinimu „SAMANOS”. Rugpjūčio 19-21 dienomis Merkinės fabrike
viecinių ir užeivių lauks paskaitos, koncertai, ekskursijos, dangaus skliauto
tyrinėjimai ir pagal archeologinius duomenis atkurti senoviniai patiekalai.

Senovės dienos
Merkinėje organizuotos dar tarpukariu, kai 1935 metais, Dzūkų kraštotyros
draugija, pasitelkusi papročius, istoriją, dainas ir šokius atkreipė Lietuvos
dėmesį į šio krašto kultūrą.  Šiandien
festivalis atgimsta simboliniu pavadinimu „SAMANOS“. Senieji, iki šių dienų
išlikę augalai, kaip ir mūsų senovės tradicijos, prisitaiko prie aplinkos,
kviečia pajusti gilesnį žmogaus ir gamtos. 

Apie festivalio
pavadinimo simboliką taip kalba ir Merkinės fabriko direktorius, žurnalistas
keliautojas, kulinaras Vytaras Radzevičius: „Tai, kas sẽna, yra apsamanoję:
miškai, pievos, mūrai, keliai, tiltai, literatūra, amatai, papročiai… Tuo
pačiu – kaip gera atsigulti ant sausų samanų pušyne ir visu kūnu pajusti,
įsiklausyti į tai, kas tave supa aplinkui. Prisiminti tai, kas yra užmiršta“. 

Žinomi šalies
istorikai festivalyje istorijos entuziastus kvies į įdomias diskusijas -
pasidomėti Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos dienoraštyje užfiksuotais
prisiminimais, šio krašto istorine kartografija, patyrinėti Lietuvos, o ypač
Dzūkijos regiono senovės gyventojų mitybą, remiantis bioarcheologiniais
duomenimis bei persikelti į XIII-XV amžiaus piliakalnių virtuves. 

Merkinėje šiandien
dažniau nei Vilniuje sutinkamas V. Radzevičius pasakojo, kad ir pats yra bandęs
atkurti patiekalą pagal Kernavės archeologinius duomenis: „Sudėjau į puodą tai,
kas buvo surasta. Vietoj druskos – pelenai. Žirniai – pilkieji. Kai viskas
suvirė, supratau, kad ragaujame senovę. Esu atradęs ir labai gerų memuarų apie
senąją dzūkų virtuvę – šios virtuvės patiekalus irgi išmėginsime per festivalį.
Bus labai įdomu tai gaminti pačiam, o svečiams, tikiuosi, ragauti, ką
pagaminau“. 

Festivalio programa
intriguoja ir šiek tiek klajokliška, keliautojų dvasia. Upinio Nemuno
laivo  vytinės ir senųjų luotų
ekspozicija buvusiame Merkinės uoste atkreips dėmesį į judėjimą vandeniu, juk
laivyba Nemune kadaise buvo intensyvi. O kvietimas leistis į trumpą ekspediciją
link mistiškos Janonių akmenų teritorijos praturtins istorijomis apie
etnokosmologijos ir šios vietovės ryšius. 

Dar kitokia kelionė
atvykusiųjų į festivalį laukia kartu su Etnokosmologijos muziejumi. Muziejus į
Merkinę atgabens du teleskopus, kuriais bus galima stebėti Saulę ir naktinį
dangaus skliautą. Kol žvilgsniu festivalio dalyviai judės dangaus skliautu,
lektoriai pasakos apie charakteringus žvaigždynus, jų tautosakinę kosmologiją,
navigacinius šviesulius ir meteorų srautus. Muziejaus lektorius Martynas
Juocevičius sako, kad kalvota ir plačius horizontus aprėpianti Merkinė –
nepamainoma vieta stebėti rugpjūčio metu dar matomus perseidus. 

Penktadienio ir
šeštadienio vakarais aksominiais samanų kilimais į sceną kils šiuolaikinės folk
grupės Žalvarinis, Atalyja, Andaja ir Sidabro. Muzikinėse kompozicijose
susijungs folkloras, rokas, Indijos skambesys. 
Šios muzikos atlikėjai teigia, kad lietuviškų dainų tradicijos,
nuoširdus ir nesuvaidintas senovės dvelksmas jų kūryboje sukuria ypatingų,
širdį paliečiančių  garsų sintezę. 

Simbolinis ne tik
festivalio pavadinimas, bet ir data, šiais metais sutapusi su Merkinę nuo
seno  garsinančiais Šv. Roko atlaidais.
Vietiniai kalba, kad stebuklinga gydomąja galia epideminių ligų akivaizdoje
pasižymėjęs šventasis kiekvieną rugpjūtį po obelimis ar prie Nemuno ne
vienerius metus suburia ištisas gimines. Šiemet įspūdingoje Švč. Mergelės
Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje gimines ir svečius sukvies profesionalios
smuikininkės Barboros Valiukevičiūtės bei choro „Merkinė“ pasirodymas.

„SAMANOS“ ragina
prisiminti, kas užmiršta: lėtą keliavimą gamtoje, tarp žvaigždžių klaidžiojantį
žvilgsnį, astronomijos ir gastronomijos suartėjimą. 1935 metais Merkinės
dvarvietėje, kur dabar įsikūrusi vasaros terasa „Pasaulio puodai“, per Senovės
dienas pietavo tuometinis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. V. Radzevičius
juokauja, kad nors kol kas ir nepavyko sužinoti, kuo jis buvo vaišinamas, tačiau
pagal Prezidento skonį ir tai, ką jis mėgo, bus galima kažką ypatingo
pagaminti. „Ir jei ne patiekalą, tai smagią senovės kultūros, kuri Merkinės
fabrike atsiveria iš šių dienų perspektyvos, lėkštę“, – teigia „SAMANOS“
sumanytojas ir organizatorius. 

Renginys nemokamas, o su visa festivalio programa
detaliau galima susipažinti Merkinės fabriko facebook paskyroje. 

Renginiai finansuojami tarptautinio projekto „Vietos
kultūros verslumo skatinimas – Merkinės dvarvietė“ Europos ekonominės erdvės
finansinio mechanizmo programos „Kultūra“ lėšomis.