Frakcija „Vardan Lietuvos“ Alytaus rajono savivaldybėje – ką nuveikė, kodėl pakeitė partiją?

Šeši Alytaus rajono savivaldybės tarybos
nariai vidury kadencijos paskelbė nutraukiantys veiklą Lietuvos valstiečių ir
žaliųjų sąjungos frakcijoje. Dabar jie tęsia darbą kaip demokratų frakcija
„Vardan Lietuvos“. Apie vieną šios frakcijos narį – Aurimą Truncę – jau rašėme. O ką Alytaus rajono savivaldybės taryboje nuveikė kiti šios
frakcijos nariai?

Justas
Truncė – Komunalinio ūkio plėtros ir aplinkos
apsaugos komiteto narys

– Jūsų tėtis
Aurimas Truncė jau daug metų yra politikas. Ar jo paskatintas ir jūs
pasirinkote politiko kelią?

– Mane paskatino ne tėtis, o jo
pavyzdys. Nuo mažų dienų mačiau jo aktyvų įsitraukimą į Alytaus rajono
gyvenimą, stebėjau jo politinį kelią ir visada žavėjausi juo, nes, būdamas
politikoje, jis visuomet turėjo daugiau galimybių padėti žmonėms.

Niekas niekada manęs nevertė, neskatino,
sprendimą eiti tėčio pėdomis priėmiau pats. Dar suveikė ir jaunatviškas
maksimalizmas, noras nuveikti kažką naudingo savo krašto žmonėms. 

– Anksčiau buvote
Darbo partijos, vėliau – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.
Galiausiai atsidūrėte frakcijoje „Vardan Lietuvos“. Kas lėmė tokius pokyčius?

– Lietuvos valstiečių ir žaliųjų
sąjungos narys niekada nebuvau, kaip ir pats „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius
Skvernelis. Į rinkimus mūsų komanda atėjo po šios partijos sparnu, o keliai
išsiskyrė, kai išryškėjo mums nepriimtinos LVŽS lyderio pozicijos. Bet apie tai
mūsų komanda kalbėjo jau ne kartą.

Politines partijas keičiantys politikai
tampa smerkiančiųjų taikiniu, jiems lipdomos politinės prostitucijos etiketės.
Tačiau, mano įsitikinimu, tai jau labai atgyvenęs, senamadiškas požiūris, nes
šiais laikais laikytis įsikibus kažko, kad tik kiti apie tave blogai
nepagalvotų, reiškia savo paties įsitikinimų išdavystę. Čia ir yra visa esmė –
mūsų komandos politiniai įsitikinimai, požiūris į žmones, regionų politikos
kryptis nesikeičia jau daug metų. Turbūt ištikimybė įsitikinimams ir lemia mūsų
priimtus sprendimus atsiskirti nuo politinių jėgų, kurių principai susikerta su
mūsų komandos požiūriu. Kas blogiau – prisitaikėliškai pūpsoti toje
pačioje partijoje ir išduoti savo įsitikinimus, ar gerbti save ir ginti savo
nuomonę, politiškai tobulėti? 

– Kokius
svarbiausius darbus nuveikėte Komunalinio ūkio plėtros ir aplinkos apsaugos
komitete? Kaip tie darbai pagerino žmonių gyvenimą?

– Galima pasidžiaugti, kad Vyriausybės
dotacijų, COVID-19 lėšų dėka pastarieji metai buvo ypač aktyvūs Alytaus rajono
kelių tvarkymo, asfaltavimo srityje. Tai išties ženkliai gerina žmonių gyvenimo
sąlygas, tačiau mane, kaip kelių inžinierių,  nuvilia pasirinktas kelių statybos  būdas. Alytaus rajono savivaldybės
viešuosiuose pirkimuose yra įprasta pirkti projektavimo paslaugą kartu su
statybos darbais, tokiu principu įvykdyti pirkimai laimimi viena eilute. Tokiu
būdu rangovas turi galimybę suprojektuoti ir padaryti kelią kuo ekonomiškiau,
neatsižvelgdamas į rajono gyventojų lūkesčius. Taip įvykdyti pirkimai gali
labai stipriai atsiliepti ir mūsų rajono kelių kokybei. Ne kartą esu siūlęs
savivaldybei projektuoti kelius patiems, pasiruošti projektų, planų į priekį,
kad Vyriausybėje atsiradus papildomų lėšų, turėtume galimybę nedelsiant teikti
argumentuotus prašymus finansavimui ir projektų įgyvendinimui, taip būtume
pranašesni už kitas savivaldybes, o mūsų rajono infrastruktūra stiprėtų. Deja,
šis mano pasiūlymas, kaip ir daugelis kitų, nebuvo išgirstas. Rajono valdžioje
jau tapo įprasta į oponuojančių politikų nuomonę neatsižvelgti, pasiūlymus
ignoruoti. 

Marius Mickevičius – Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys 

– Dirbate
visai kitoje sferoje, kodėl pasirinkote Švietimo, kultūros ir sporto komitetą? Kokie, jūsų manymu, yra
svarbiausi šio komiteto darbai? Ką pats norėtumėte pakeisti, įnešti naujo?

– O kas sakė, kad sritys negali būti suderinamos, ir
ar apskritai jas būtina derinti? Esu tėtis. Dukra – mokyklinio amžiaus, todėl
mums abiem aktualus tiek švietimas, tiek kultūra, tiek sportas. Man akis bado
spragos šiose srityse, todėl tikrai turiu, ką pasakyti ir pasiūlyti, dirbdamas
būtent šiame komitete. Švietimo, kultūros ir sporto komitetas svarsto daug
klausimų, susijusių su valstybinės švietimo
politikos savivaldybėje įgyvendinimu, ilgalaikių švietimo plėtros tikslų ir
priemonių jiems pasiekti nustatymu. Taip pat svarstome klausimus, susijusius su
ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo,
vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklo
formavimu, sąlygų privalomajam švietimui vykdyti sudarymo, Jaunimo politikos
įgyvendinimu, kūno kultūros ir sporto plėtojimu, sveikos gyvensenos propagavimu
ir kitus su švietimu, kultūra ir sportu susijusius klausimus.

Norai turbūt būtų dideli, tačiau įmanomi. Labai svarbu
dėti visas pastangas, išnaudoti visas galimybes gerinti Alytaus rajono švietimo
kokybę, suteikiant galimybę mokytojams kelti kvalifikaciją, dalyvauti
įvairiuose tarptautiniuose projektuose, kur būtų galima dalintis patirtimi,
ieškoti finansavimo Europos Sąjungos fonduose. Turbūt svarbiausia – iš naujo
susidėlioti švietimo strategiją, kaip stiprinti esamas mokyklas ir visą rajono
tinklą, kaip siekti kuo aukštesnių brandos egzaminų rezultatų. Ne mažiau svarbu
didinti ir užimtumo galimybes – sporte, mene, kultūros srityje. Kažkada rajonas
ugdė jį garsinančius sportininkus, dabar iš viso to nieko neliko.

– Ar
manote, kad turite gyventojų palaikymą?

– Buvau išrinktas į Alytaus rajono tarybą, tad
akivaizdu, kad palaikymo sulaukiau. Tai, kad žmonės manimi pasitikėjo, palaikė
mane rinkimuose, man yra didelis įvertinimas.

– Tai yra
jūsų pirmoji kadencija – įvertinkite ją.

– Pirmoji kadencija politikoje man buvo nemenkas
iššūkis, bet į jį nėriau su dideliu entuziazmu veikti, siūlyti idėjas,
kūrybiškai spręsti rajoną graužiančias problemas. Prisipažinsiu, nesitikėjau,
kad politikoje teks susidurti su tiek daug netikrumo, žiaurios konkurencijos ir
daugybe nešvarių, nesąžiningų dalykų. Maniau, kad diktatoriški metodai
demokratinėje valstybėje neįmanomi. Pasirodo, klydau. Bet visa tai man tapo dar
stipresniu stimulu kažką keisti, imtis iniciatyvų. Pirmosios kadencijos
patirtis mane išmokė daugybės dalykų, ir dabar jau žinočiau, kaip efektyviau
siekti užsibrėžtų tikslų. Vertinti save būtų nesolidu, tegul už mane tai daro
žmonės, kurie manimi pasitikėjo ir išrinko, bei tie, kurie per beveik ketverius
metus pažino mane kaip politiką.

Rasa
Vitkauskienė – Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto narė 

– Kokia,
jūsų nuomone, yra svarbiausia savivaldybės funkcija?

– Manau, kad – sudaryti tinkamas sąlygas žmonėms
įsikurti ir gyventi rajone. O tai sąlygoja visuma veiksnių: tinkamas gyventojų
interesų atstovavimas; kokybiškas ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis,
pagrindinis ir vidurinis ugdymas; aktyvios popamokinės veiklos užtikrinimas;
kokybiškas sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų užtikrinimas; aktyvus
savivaldybės prisidėjimas prie darbo vietų kūrimo, verslo ir individualios
veiklos plėtros, paramos ūkininkams. Taip pat labai svarbi savivaldybės
funkcija yra rajono kelių ir gatvių, poilsio teritorijų, paplūdimių, žaliųjų
erdvių kokybiška priežiūra. Svarbi funkcija yra kultūrinės ir sportinės
veiklos, bendruomenių iniciatyvų, profesionaliojo meno ir sporto skatinimas bei
rėmimas.

– Posėdžių
metu turite pakelti ne tik ranką balsuojant, bet ir siūlyti savo įžvalgas.
Kokias iniciatyvas siūlo jūsų frakcija?

Paprastai balsuojame ne rankų pakėlimu, bet
paspausdami mygtuką. O jeigu kalbėti rimtai, tai kiekvieną klausimą prieš
tarybą analizuojame, renkame informaciją ir tik tuomet balsuojame. Balsuojame
kiekvienas pagal savo sąžinę ir įsitikinimus, nesivadovaujame partiniu
principu. Jeigu tarybai teikiamas klausimas mums sukelia abejonių, teikiame
klausimus per komitetą, tarybos posėdį. Esame opozicija, bet palaikome
naudingus gyventojams ir rajonui valdančiosios daugumos sprendimus, tačiau
niekuomet nepalaikome sprendimų, darančių neigiamą įtaką gyventojų interesams.
Iniciatyvų mes, kaip frakcija, esame pateikę ne vieną, dažnai siūlome
patobulinimus teikiamiems sprendimams komitetų ar tarybos posėdžių metu. Deja, dažniausiai
tai ir lieka tik gražios opozicijos atstovų iniciatyvos, į kurias niekas
neatsižvelgia.

– Koks
jūsų indėlis į gyventojų gyvenimo gerinimą dirbant Sveikatos apsaugos ir
socialinių reikalų komitete?

– Indėlis ne mažesnis negu kitų tarybos narių, net ir valdančiųjų.
Labai daug laiko skiriu šių rajono sričių esamos situacijos analizei, tenka
bendrauti su šių sričių atstovais ir rajono gyventojais, kurie naudojasi
sveikatos ir socialinėmis paslaugomis. Džiaugiuosi, kad Sveikatos apsaugos ir
socialinių reikalų komitete esu jau antrą kadenciją iš eilės, nes čia
sprendžiami labai jautrūs klausimai, susiję su sveikatos sistema, jos gerinimu,
tobulinimu, taip pat šeimos, vaikų ir jaunimo klausimai, socialinių paslaugų,
užimtumo ir nedarbo mažinimo klausimai. Kiekvieną kartą, kai svarstomi
klausimai komitete, analizuoju sprendime pateiktą informaciją, teikiu pastabas.
Jeigu matau, kad vienu ar kitu sprendimu siekiama ne gyventojų gerovės, o
taupymo jų sąskaita, nepalaikau tokių siūlymų ir teikiu alternatyvas.

Visada pritariu sprendimams, susijusiems su sveikatos ir
socialinių paslaugų plėtra, jų kokybės gerinimu. Sprendžiant klausimus,
susijusius su socialinėmis problemomis, įvairiomis išmokomis, socialinio būsto
plėtra, visuomet analizuoju ir lyginu esamą situaciją valstybės ir aplinkinių
savivaldybių mastu, ieškau geriausių būdų padėti gyventojams. Žinoma,
valdantieji tendencingai nenori išgirsti jokių oponuojančių politinių frakcijų
pasiūlymų, pastebėjimų, ypač kritikos, tačiau visuomet stengiuosi dirbti taip,
kad galėčiau jaustis padariusi viską, ką galėjau.

Vytas
Arbačiauskas – Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys 

– Jau daug
metų esate Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys – kokius projektus pavyko įgyvendinti
būnant Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariu?

– Būnant šio komiteto nariu teko prisidėti prie visų
švietimo, kultūros bei sporto sričių projektų, juos aptarti, teikti siūlymus,
kai kam pritarti, o kai kam ne. Prisiimti nuopelnų ar atsakomybės už konkrečius
projektus vienas komiteto ar tarybos narys negali, nes komitete dirba visa
komanda, o tarybos posėdžio metu sprendimus priima visi tarybos nariai. Galima
pasidžiaugti atgimusia Kurnėnų mokykla, kuri tapo dar vienu kultūros židiniu,
lankytojų traukos objektu. Tik gal norėtųsi įveiklinti šią erdvę kur kas
aktyviau ir kūrybiškiau. Deja, bet švietimas ir sportas ir toliau lieka
vienomis iš silpniausių Alytaus rajono sričių – nors rajone įsikuria vis
daugiau šeimų su vaikais, švietimo įstaigų tinklas retinamas, o turima
infrastruktūra ilgainiui tampa apleista. Mano įsitikinimu, tokie sprendimai yra
trumparegiški, o mokyklas būtina išsaugoti, kelti pedagogų kvalifikaciją,
mokykloms sudaryti sąlygas būti konkurencingomis švietimo įstaigomis, kurių
rajono mokiniams dėl ugdymo kokybės skirtumų netektų keisti į Alytaus miesto
mokyklas. Liūdina ir tai, kad mokinių brandos egzaminų rezultatais taip pat
neblizgame. Rajonas nusirito iki to, kad šiemet mūsų abiturientai negavo nė
vieno brandos egzaminų šimtuko. Sporto srityje jau seniai ką nors girdėjome
apie reikšmingus sportininkų pasiekimus ar sporto infrastruktūros gerinimą,
plėtrą. Įrengus naujus sporto aikštynus, neskiriamas dėmesys jų priežiūrai,
apsaugai nuo vandalizmo. Teko siūlyti ir sprendimų projektų, kurie, deja,
tendencingai atmetami kaip neva netinkamai parengti, bet po šiuo motyvu
paslėpta tikroji priežastis – oponuojančių kolegų pasiūlymams vietos tiesiog
nėra. Taip pat jau tapo tendencija laurus dėl pasiteisinusių projektų prisiimti
vienašališkai, formuojant nuomonę, kad tai išskirtinai valdančiųjų ar vieno
konkretaus žmogaus nuopelnai.

– Perėjote
iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos į demokratų frakciją „Vardan
Lietuvos“. Kokie šio perėjimo motyvai?

– Motyvai yra tokie patys, kaip jau ne vienerius metus
koja kojon žengiančios visos mūsų komandos. Sprendimą tapti demokratų frakcijos
„Vardan Lietuvos“ dalimi priėmėme kaip vieninga komanda – norime ja išlikti,
turėti laisvę išreikšti nuomonę, ypatingą dėmesį skirti skaidrumui, pagarbai
kitam žmogui. Viso to pasigedome, dirbdami po Lietuvos valstiečių ir žaliųjų
sąjungos sparnu. Demokratų sąjungos keliami
tikslai mums yra artimi,  svarbiausia,
kad dėmesio centre išlieka žmogus, jo nuomonė ir gerovė. Be to, „Vardan
Lietuvos“ programoje daug dėmesio skiriama regionams ir jų problemoms spręsti.

– Kaip
manote, kodėl žmonės jus renka į tarybos narius? Ką dėl jų darote, kad jie
jumis pasitiki?

– Jau daug metų esu Alytaus rajono gyventojas ir
verslininkas, sukūręs verslą nuo pamatų, įkūręs daug darbo vietų. Per tiek metų
teko bendrauti su daugybe įvairių žmonių, girdėti jų rūpesčius, matyti
problemas, su kuriomis jie susiduria, ir ne vienam ištiesti pagalbos ranką.

Tiesiog nemoku būti abejingas nelaimėms, o šis jausmas
ypač sustiprėjo, prasidėjus karui Ukrainoje. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę
padėti šeimai iš Ukrainos susirasti pastogę ir darbo duonai užsidirbti. Turbūt
empatija yra kertinis dėmuo, padedantis užsitarnauti žmonių pasitikėjimą. Nesu
tas, kuris puola girtis padarytais darbais žmonių labui, tegul tai vertina
kiti.

Povilas
Dzenkus – Kaimo
plėtros ir investicijų komiteto narys 

– Baigėte
Aleksandro Stulginskio universitetą, miškininkystės specialybę. Ar susijusi miškininkystė
ir kaimo plėtra bei investicijos? Kuo šis komitetas prisideda prie geresnio
kaimo žmonių gyvenimo?

– Esu gimęs ūkininkų šeimoje, dabar pats turiu ūkį,
kurį laikau savo pomėgiu, tad kaimo plėtros ir investicijų sritys man gerai
žinomos. Prasidėjus pandemijai, pasijuto gyventojų sugrįžimo į kaimiškas
vietoves tendencija. Ji tęsiasi iki šiol. Atvykę gyventi į regionus, vieni
pasineria į žemės ūkį, kiti – į gyvulininkystę, treti ieško galimybių
europiniuose projektuose ir steigia įvairius ūkius, sodina miškus. Čia aktualūs
ir investicijų klausimai, tad visos sąsajos – kaip ant delno. O būti miškininku
visuomet buvo mano svajonė. Savo darbe tenka bendrauti su daugybe žmonių, todėl
ir jų problemos man yra žinomos. Labai džiugina tai, kad, būdamas politikas,
turiu galimybę prisidėti prie problemų sprendimo.

– Sakoma,
kad tarybos narys yra gyvenamosios vietos ambasadorius. Kuo padedate savo
bendruomenės, seniūnijos gyventojams?

– Alytaus rajono gyventojas buvau ir esu nuo
vaikystės, todėl gerai žinau, kuo kvėpuoja šis kraštas. Ypač mano gimtieji
Poteronys, kuriuose užaugau, kur dabar auga mano paties vaikai.

Stebėti, kaip keičiasi ne tik Poteronys, bet ir visa
Alovės seniūnija, kai čia kuriasi vis daugiau gyventojų. Tai džiugina mane ir
kaip politiką, ir kaip šio krašto žmogų. Nors, yra ir liūdinančių dalykų.
Niekada nesuprasiu, kodėl reikia tendencingai naikinti Alovės krašto kultūros
židinį – parduoti Alovės kultūros namų pastatą, o pačią įstaigą perkelti į
ankštas patalpas, kurios niekaip nereprezentuoja krašto kultūros. Alovės
kraštas, kai jį atstovaujantys politikai kadaise sėdėjo vienoje valtyje su
dabartiniu rajono vadovu, išties sulaukdavo kur kas daugiau dėmesio,
finansavimo, net ir kultūra, renginiai buvo gausesni, turtingesni. Dabar, kai
rajono vadovas rinkimuose nesulaukia didesnio palaikymo šiame krašte, tai iš
viso to, ką Alovės žmonės turėjo, liko tik nostalgija. Ženkliai sumažintas šio
krašto finansavimas kultūrai, renginiams. Tai matydamas, pats stengiuosi aplink
save burti žmones, kad kartu kurtume savo kultūrą ir tradicijas. Visuomet
noriai įsileidžiu norinčius aplankyti mano auginamų danielių ūkį, kuris jau
tapo savotišku traukos objektu, ypač vaikams. Jau, galima sakyti, tampa
tradicija organizuoti bendrus mūsų kaimo susiėjimus – kartu švęsti Jonines,
patriotiškai giedoti Tautišką giesmę ant mūsų piliakalnio, organizuoti kaimynų
sambūrius.

Aplink netrūksta ūkininkų, su kuriais palaikome
glaudžius ryšius, draugiškai padedame vieni kitiems, kai reikia – tiesiame
pagalbos ranką. Tenka išgirsti ir apie žmonių rūpesčius, todėl, jeigu tik kas
nors gali priklausyti nuo politinių sprendimų, kiek galiu – stengiuosi padėti.

Prie geresnio krašto žmonių gyvenimo prisidedu,
remdamas bendruomenes, o kai Alytaus rajoną netikėtai užklumpa žiema, nė
nedvejodamas sėdu į savo turimą techniką ir neprašomas valau sniegą nuo kelių.
Pagrindiniai rajono keliai niekada nebūna taip nuvalyti, kaip kaimo keleliai.
Vasarą, kai nėra kam pasirūpinti vandeniu kapinėse, tuo pasirūpinu pats.

Prisidedu viskuo, kuo neprisideda Alytaus rajono
valdantieji ir jų inicijuoti sprendimai.

– Kuo
pagrįstas partijos keitimas vidury kadencijos?

– Pagrįstas ištikimybe mūsų komandos principams,
požiūriui į žmones ir regiono problemų sprendimų būdams. Daugiau nematėme
galimybės tęsti darbo LVŽS komandoje, kurios lyderis nepaliko vietos mūsų jau
daugybę metų puoselėjamoms politinėms vertybėms.

Parengė Alytaus rajono
savivaldybės tarybos frakcija „Vardan Lietuvos“

Nuotr. Alytaus rajono
savivaldybės tarybos nariai  (iš kairės)
Justas Truncė, Marius Mickevičius, Povilas Dzenkus, Rasa Vitkauskienė, Aurimas
Truncė, Vytas Arbačiauskas