Ultragarsu išgaunamos tobulai proporcingos kūno linijos

Alinančios dietos ar sporto salėje praleistas laikas ne visada padeda turėti tobulą kūną. Siekiant efektyviai atsikratyti nepageidaujamų riebalų sankaupų, visame pasaulyje vis dažniau atliekamos riebalų nusiurbimo procedūros naudojant ultragarsą. Kauno „Kardiolitos klinikų“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Jamil Hayek pažymi, kad šiuo metu tai yra vienas saugiausių ir pažangiausių būdų turėti estetiškai atrodantį kūną.
„Pilvas, jo šonai ir nugara – dažniausios kūno vietos, nuo kurių būna nusiurbiami nepageidaujami riebalai. Ultragarsinė VASER riebalų nusiurbimo technologija leidžia praplėsti šias zonas ir riebalus nusiurbti tiek nuo pagurklio ar rankų, tiek nuo vidinės ir išorinės šlaunų pusės, kelių ar blauzdų – faktiškai nuo viso kūno. Po sėkmingai atliktos procedūros pacientai džiaugiasi ne tik estetiškai atrodančiu kūnu, proporcingomis formomis, bet ir stangresne, jaunatviškesne oda“, – pasakoja J. Hayek.
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas priduria, kad VASER riebalų nusiurbimo procedūros metu skleidžiamas ultragarsas dar ir skatina kolageno, elastino gamybą odoje bei jungiamajame audinyje. Tokiu būdu oda yra apsaugoma nuo suglebimo net ir pašalinus poodinį riebalinį sluoksnį.
Pažangesnė už kitas riebalų nusiurbimo technologijas
Riebalų nusiurbimo procedūros pasitelkiant VASER technologiją metu, ultragarsu atakuojamos tik tam tikrose kūno vietose esančios riebalų ląstelės. Ultragarso pagalba riebalinis audinys yra suskystinamas, po to išsiurbiamas specialiomis kaniulėmis, kurios nepažeidžia aplinkinių audinių, nervų ar kraujagyslių.
J. Hayek teigimu, tos pačios procedūros metu nusiurbtus riebalus taip pat galima persodinti į kitas kūno vietas: „VASER ultragarso technologija nežaloja riebalų ląstelių, todėl jų nereikia „išmesti“, o galima „perkelti“ į ten, kur trokšta pacientas. Pavyzdžiui, pirminės konsultacijos metu moterys dažnai išreiškia norą nusiurbtais riebalais pasididinti krūtis ar sėdmenis.“
Lyginant su kitomis riebalų nusiurbimo technologijomis, VASER metodas yra kur kas pranašesnis dar ir dėl to, kad leidžia ypatingai tiksliai ir saugiai nusiurbti net ir tuos riebalus, kurie yra ypač arti odos paviršiaus, bei sukurti tobulą pilvo presą ar proporcingai atrodantį liemenį.
Be to, VASER riebalų nusiurbimo procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą ar bendrinę narkozę, todėl pacientai jaučiasi komfortiškai, akcentuoja J. Hayek.
„Tai minimaliai invazinė procedūra, kuriai atlikti reikalingi itin maži pjūviai odoje. Likę randeliai būna beveik nematomi, o gijimo procesas – labai greitas ir mažiau skausmingas, todėl pacientai gali vos po kelių savaičių sugrįžti į normalų gyvenimo ritmą. Pacientų nedarbingumo laikotarpis tęsiasi vidutiniškai 10 dienų, jeigu darbas reikalauja daugiau fizinių jėgų, o dirbant sėdimą darbą šis laikotarpis sutrumpėja iki 2–3 dienų“, – pasakoja „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.
Rezultatams pamatyti reikia kantrybės
VASER riebalų nusiurbimo procedūrą galima atlikti įvairaus amžiaus pacientams, tačiau geriausių rezultatų gali tikėtis elastingos odos savininkai, akcentuoja J. Hayek. Priklausomai nuo kūno vietos, kurią planuojama kontūruoti, procedūra gali trukti iki penkių valandų, o gijimo laikotarpis – iki dviejų savaičių.
„Jeigu vienas pagrindinių reikalavimų prieš procedūrą yra tai, kad pacientai mažiausiai 4-5 valandas iki jos negali valgyti bei vartoti skysčių, tai po procedūros jie turi laikytis dar kelių įvairių taisyklių. Svarbiausia – nešioti specialią kompresinę aprangą tam, kad oda susitrauktų, tai būtina daryti bent mėnesį ar du“, – pasakoja Kauno „Kardiolitos klinikų“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.
„Oda po atliktos VASER riebalų nusiurbimo procedūros pilnai sugyja vos per kelias savaites, tačiau galutiniams rezultatams išryškėti prireikia iki 8 mėnesių. Dėl to ši procedūra yra ilgalaikis įsipareigojimas sau ir naujoms savo kūno formoms. Siekiant jas puoselėti ir išlaikyti kuo ilgesnį laiką, pacientai turi keisti savo gyvenimo įpročius: pradėti sveikai maitintis, daugiau judėti ir sportuoti“, – pabrėžia J. Hayek.