Simniškė bibliotekininkė Lina Daniulevičienė: „Į darbą einu su malonumu ir namo grįžtu su malonumu“
Lina Daniulevičienė su vyru Kęstučiu Simne gyvena jau 35-erius metus. Gruodžio 22 d. pasitiks gražų 65-erių metų jubiliejų. Tad šios šventės moteriai bus ypatingos, nes pats gimtadienio šurmulys ir būna per Šv. Kalėdas šeimos rate.
Lina nedrąsiai prasitaria, jeigu tik nesuges vyro Kęstučio automobilis, jiedu jubiliejaus proga vyks į Alytaus miesto teatrą. Lankytis spektakliuose – tai dar vienas jos pomėgis. Ji taip pat turi auksines rankas, kuriose virbalai ir vašelis tampa įrankiais, kuriančiais neįtikėtinus mezginius.
Darbas ir gyvenimas Simne
Lina (Burneikaitė) Daniulevičienė kilusi iš Demeniškių kaimo, Lazdijų rajono. Pradinę mokyklą baigė ten pat Demeniškių kaime. Po to mokėsi Seirijuose, o vidurinius mokslus baigė Alytuje, tuometinėje 6-oje mokykloje.
Vilniaus pedagoginėje mokykloje ji įgijo iki mokyklinio auklėtojo specialybę. „Blaškiausi tarp dviejų specialybių: gėlininkystės ir vaikų. Nesigailiu pasirinkusi. Su vaikais man labai patinka dirbti“, – sako Lina. 10 metų moteris dirbo tuometiniame Alytaus 7-tame darželyje.
Linos vyrui Kęstučiui 1986 m. gavus darbą Simno žemės ūkio mokykloje, o šeimai po dviejų metų butą Simne – persikėlė gyventi čia. Lina įsidarbino Simno vaikų darželyje. Ji prisimena, kad tuo metu vaikų darželiuose mažėjo, nes moterys savuosius vaikučius augindavo iki 3 metų namuose. Taip ir ji augino antrą dukrą. Vėliau ją pakvietė į tuometinę Simno vidurinę mokyklą pavaduoti į dekretines atostogas išėjusią pradinių klasių mokytojos. Dar kurį laiką ji dirbo globos grupėje. 1999 m. Lina pravėrė Simno vidurinės mokyklos bibliotekos duris, o nuo 2016 m. gimnazijose panaikinus bibliotekininkų etatus, perėjo dirbti į Alytaus rajono viešąją biblioteką. „Darbo vieta ta pati – Simno gimnazijoje. Į darbą einu su malonumu ir namo grįžtu su malonumu“, – apie save sako moteris. Jai darbas ir namai teikia begales džiaugsmo.
Santuokoje 42 metus
Su savo vyru Kęstučiu Lina susipažino 1981 m. „Tai įvyko sesės Julijos vestuvėse. Buvome nepažįstami, svetimi, bet suporuoti vyriausio pabrolio ir pamergės poroje. Ir jau 42-i metai, kaip susituokę“, – džiaugiasi moteris. Su vyru Lina sutaria gražiai. Visada kartu, vieną kitą palaiko. Daugiau kaip dešimt metų šoko Simno šokių kolektyve, kuriam vadovavo mokytoja Marija Taputienė. „Dalyvavome dvejose dainų šventėse“, – prisimena moteris.
Linos mezginiai
„Mano laisvalaikis ir pomėgis – mezgimas ir rankdarbiai. Taip pat neriu vašeliu, veriu karoliukus. Užauginusi vaikus ir knygai randu laiko. Su vyru mėgstame keliauti, aplankyti įvairias vietas“, – pasakoja moteris. Graikija, Albanija, Bulgarija, Turkija, Ispanija, Kroatija, Juodkalnija, Makedonija – šalys, kurias Lina aplankė kartu su vyru. Ir žinoma, šis sąrašas nėra baigtinis.
Kiek Lina numezgusi, nunėrusi suknelių – neskaičiuoja. „Daug jų padovanojau saviems ir svetimiems. Skaičiaus net negalėčiau įvardinti“, – sako moteris, mezgimo pomėgį atradusi jaunystėje. „Kuomet pomėgis teikia malonumą, galima per savaitę suknelę nunerti“, – tęsia pašnekovė. Liną taip pat džiugina darbai sode, aplinkos tvarkymas.
Svarbiausia neužsisėdėti
„Nebuvau gyvenime išsikėlus sau didelių tikslų. O mano palinkėjimas ir noras žemiškas: kad vaikai, anūkai būtų sveiki, kad ir mus su vyru aplenktų ligos“, – sako Lina. O kuomet moteris jau nebedirs – sau linki neužsisėdėti namuose, turėti ugnelės ir stimulo veikti, o ne apsikrovus vaistais sėdėti. To ir mes palinkėsime gražų jubiliejų pasitinkančiai ir optimizmo bei geros nuotaikos nestokojančiai Linai!
Danielius Jakubavičius