Krokialauko gimnazijos biologijos mokytoja Lina Kurkutytė: „Mokiniai mane myli“

Tarptautinės mokytojų dienos proga apie Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos biologijos mokytoją metodininkę Liną Kurkutytę, meilę darbui ir kodėl suole nualpo mokinė.

Jau vaikystėje mokytoja būti svajojusi pedagogė L. Kurkutytė pasakoja, kad namuose dažnai susodindavusi žaislus ir visai rimtai jiems vedusi pamokas.

„Kreidos į namus leisdavo parsinešti mano pirmoji mokytoja Danutė, kuri iki šiol įstrigusi atmintyje“, – pasakoja biologijos mokytoja Lina, svarstydama, galbūt tas pirmasis įspūdis ir buvo toks neišdildomas, kad nulėmė ir pačios gyvenimo kelią.

Tiesa, tai, kad namuose visos sekcijos buvo išpaišytos kreida, Linos tėvus ne itin džiugino, bet mažoji mokytoja pamokas jau tuomet vesdavusi labai atsakingai. „Pamokas aiškindavau taip intensyviai, kad pribarstytos kreidos pas mus būdavo pilni namai“, – su šypsena prisimena Lina.

Pasirinkimas nebuvo lengvas

Kiek paaugus, svajonę ėmė lydėti dvejonės, Lina pasakoja svarsčiusi ir apie veterinarijos gydytojos kelią. Vis tik atėjus lemiamo pasirinkimo momentui, moteris pabūgo mažiau romantiškos praktinės veterinarijos gydytojo pusės ir nusprendė rinktis gamtos mokslus tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. Ir savo pasirinkimu nei akimirką nepasigailėjo.

Moteris pasakoja, kad studijos buvo labai įdomios, o praktinius užsiėmimus prisimena iki šiol, daugelį metodų, gal kiek patobulintų, dar ir dabar taikanti savo darbe. „Lauko praktikos buvo tiesiog nepakartojamos, kuomet pievoje gali skaičiuoti populiaciją, atrasti vabzdžius, tyrinėti augalus, simbiozės ryšius“, – entuziastingai vardija mokytoja Lina ir čia pat priduria, kad ir jos mokiniams mokymasis per patyrimą yra pats įdomiausias.

L. Kurkutytė pasakoja, kad studijuojant universitete išbandė ir tokius mokymosi būdus, kurie dabar mokyklose neleidžiami, pavyzdžiui, varliagyvio skrodimą. Tiesa, išduoda, kad vieną vienintelį kartą šį metodą demonstravo Verebiejų mokyklos dvyliktokams. „Buvau jauna ir labai drąsi“, – lyg teisinasi Lina ir pasidžiaugia, kad tuometinis klasėje parodytas vaizdinys įkvėpė vieną mokinį rinktis mediko kelią.

Šiandien, mokytoja pripažįsta, tokių metodų naudoti nedrįstų, bet parduotuvėje nupirktus gyvulių organus mokiniams demonstruoja ir tikina, kad mokinių tokios vaizdinės priemonės negąsdina.

Apalpusių buvo

Pamokų metu mokytojai svarbu neprarasti kontakto su vaikais, sudominti juos, tad beveik niekada nesėdinti prie stalo. Pamokos laikas, sako ji, praskrieja lyg akimirka. Įdomiausia tai – jog niekuomet nebūna dviejų vienodų dienų, darbas kupinas gerų emocijų ir atradimų. O kad dienų išties būna įsimintinų – įrodo mokytojos prisiminimas.

„To įvykio nepamiršiu visą gyvenimą“, – istoriją pradeda biologijos mokytoja metodininkė L. Kurkutytė. Pamokos apie kraujotaką metu su didžiuliu entuziazmu mokytoja Lina pasakojo mokiniams apie arterinį kraujavimą ir, matyt, pasakojimas buvo toks vaizdus, kad mokinė, sėdėjusi suole, tiesiog išgriuvo. Sąmonę praradusi mokinė buvo skubiai atgaivinta, jai suteikta medicininė pagalba ir vėliau ši mokytojai prisipažinusi, taip bijanti kraujo, kad net ir klausantis vaizduotė įsismarkavo.

„Į viską stengiuosi žiūrėti su trupučiu humoro“, – sako Lina, pridurdama, kad darbe su jaunais žmonėmis, norint atrasti su jais ryšį, humoro jausmas yra numeris vienas.

„Nesinešu į darbą savo problemų, nevaikštau rūsčiu veidu ir, matyt, todėl nesunkiai surandu draugišką ryšį su vaikais, jaučiu ir matau, kad mokiniai mane myli. Man mokiniai yra mokyklos šeimininkai, nes jeigu nebūtų jų – nereikėtų ir mūsų. Darbui atsiduodu visa širdimi“, – teigia mokytoja. Šiuos mokytojos žodžius patvirtino ir Krokialaukio Tomo Noraus-Noruševičiaus gimnazijos, kurioje ji dirba, direktorė Idalija Šukevičienė, ir sutiktos kolegės, kurios Liną vadino Mokytoja iš didžiosios raidės.

Pastaruosius metus mokytoja sako ir pati pastebinti, kad iš pamokos išeidami mokiniai vis dažniau ištaria patį gražiausią lietuvišką žodį „Ačiū“. „Tai didžiulis įvertinimas mano darbui“, – sako L. Kurkutytė.

Kelias, atvingiavęs į Krokialaukį

Baigusi studijas Lina pirmiausia savo išbandė savo jėgas įsidarbinusi darželyje, tačiau greitai suprato, kad šis darbas – ne jai. Kiek vėliau dirbo mikrobiologe tarptautinėje „Coca Cola“ gamykloje Alytuje. Čia, sako moteris, įgavo vertingos darbo laboratorijoje patirties, kurią ir šiandien pritaiko pamokų metu. „Stebėti pasaulį mikroskopu – negali nežavėti“, – sako mokytoja. Vis tik naktinis darbas moterį ėmė varginti ir gyvenimas, rodos, pats nuklojo kelią Verebiejų mokyklos link, kur ir prasidėjo pedagoginio darbo pradžia.

„Mane taip šiltai priėmė, globojo ir padėjo žengiant pirmuosius mokytojavimo žingsnius, kad dar ir šiandien apie tą kolektyvą galvoje sukasi vien pačios gražiausios mintys“, – kalba biologijos mokytoja. Sėkminga darbo pradžia ir palaikantys žmonės aplink, matyt, ir nulėmė tai, kad Lina daugiau nei akimirkos nesudvejojo savo pasirinkimo teisingumu.

Kiek vėliau mokytoja įsidarbino ir gimnazijoje Krokialaukyje, kur skaičiuoja jau 15 metų. „Man gera čia dirbti ir kad tik būtų vaikų, kad tik būtų, ką mokyti – noriu ir toliau dirbti šioje nuostabioje mokykloje“, – sako Alytaus rajone gyvenanti mokytoja Lina, tikindama, kad kasdien į darbą važiuoja kaip į šventę.

„Man labai pasisekė, kad dirbu tokiame draugiškame ir palaikančiame kolektyve – galiu būti atvira ir su savo džiaugsmais, ir su problemomis“, – atvirauja mokytoja. – Direktorė visuomet stengiasi atsižvelgti į mano prašymus: padėjo įsigyti į skruzdžių fermą ir viščiukų perinimo inkubatorių – kartu darome viską, kad mokinių ugdymas būtų kuo patrauklesnis.“

„Idėjų generatorius“ – taip apie Liną atsiliepia kolegos, o ši tik nusišypso ir mosteli ranka, suprask, o kiek dar idėjų laukia ateityje. Mokytojos metodininkės iniciatyva gimnazijos kieme iš panaudotų palečių įrengta jauki susibūrimų ir poilsio vieta, mokinių rankomis puoselėjamos daržovių lysvės, praktiškai išbandant augalininkystę. Šiam projektui, kaip pasakoja Lina, į pagalbą teko ir draugą, ir kaimynus pasitelkti.

Taip pat pasodintas ir vaismedžių sodas, kurį kartu su mokiniais taip pat prižiūri – medelius geni, derlių renka – taip pat mokytoja Lina.

Gausybę projektinių veiklų įgyvendinanti Lina savo profesine patirtimi dalinasi ir su kitais rajono mokytojais, yra Alytaus rajono biologijos, chemijos mokytojų metodinės komisijos pirmininkė, Mokinių tarybos kuratorė. Veiklų tiek, kad, sako, vos spėjanti suktis, bet nuovargio nejaučianti – kai myli savo darbą, tai viskas įveikiama, sako Lina: „į darbus, kurių imuosi, žiūriu labai atsakingai, negailiu savo nei laiko, nei kaštų“. Jau nuo sekmadienio darbui ruoštis pradedanti mokytoja pasakoja, kad dažnai į namus grįžta pilna galva idėjų, ką dar galima parodyti pamokoje, kaip ją padaryti dar įdomesnę.

Lina, pabaigusi vesti biologijos pamokas, dar dirba ir prailgintoje grupėje – padeda mokiniams paruošti pamokas, užsiima su jais įvairia kūrybine veikla, mažesnius palydi į autobusą.

Mokytojos neužmiršta

Dirbama mokytoja netruko užsitarnauti vaikų prielankumą. Auklėjamąją klasę turinti mokytoja Lina pripažįsta dažnai žinanti galbūt net daugiau nei paauglių tėvai. „Tai mūsų paslaptys, vaikai išsipasakoja ir apie problemas, ir apie simpatijų dalykėlius“, – apie tarpusavio pasitikėjimą ir sukurtą ryšį pasakoja biologijos mokytoja. Su daugeliu buvusių mokinių L. Kurkutytė teigia bendraujanti ir toliau, sulaukianti sveikinimų Mokytojų dienos ar gimtadienio proga. Ir kaip daugelis mokytojų, prisirišančių prie savo vaikų, sako: „kaskart išleidžiant būna graudu“.

„Mokytojo darbas – mano pašaukimas“, – net nesuabejojusi ištaria Lina.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus informacija