Scenos menų reikšmė ir realybė renginiuose

Viešoji įstaiga Motyvuojantis sodas, įgyvendindama projektą „Kultūriniai pažinimai“, pakvietė į dar vieną renginį ganėtinai neįprastu diskusijos ir koncerto formatu. Projektas ,,Kultūriniai pažinimai“ skirtas prisidėti prie regiono, konkrečiai – Raitininkų seniūnijos  kultūrinio gyvenimo plėtros ir įvairovės, skatinant aktyvų dalyvių įsitraukimą. Projektas finansuojamas Alytaus rajono savivaldybės kultūros projektų lėšomis. 

Lapkričio 9 d. vykusiame renginyje susijungė kelios skirtingos meno sritys: daina, šokis ir vizualusis menas. Renginys pradėtas  fotografo Sauliaus Laukaičio parodos „Ugnis.Žemė“ atidarymu. Parodą organizavo Raitininkų seniūnijos krašto muziejus. Muziejaus įkūrėjas Juozas Adomaitis pristatė parodą bei patį parodos autorių, kuris papasakojo apie save ir kaip ši paroda atsirado. Autoriaus fotografijose užfiksuotos akimirkos, atskleidžiančios keramikos darbų atsiradimo procesą, dirbinių raštus bei formas. 

Po parodos atidarymo visi buvo pakviesti diskusijai „Scenos menų reikšmė regionuose: kultūros sklaida ir bendruomenės stiprinimas“. Pagrindiniais diskusijos dalyviais tapo žmonės tiesiogiai susiję su kultūrine veikla, t.y. kultūros ir meno darbuotojai, bendruomenių atstovai. Čia galima sutikti su diskusijos moderatoriaus Liudo Ramanausko pasakymu, kad tai žmonės idealistai, pilnai atiduodantys save savo darbui, dažnais atvejais siekiantys įtraukti į kultūrą jai abejingus, visomis pastangomis siekiantys palaikyti bendruomeniškumo dvasią ir apskritai negailintys nei savo laiko, nei finansų. 

Renginio metu diskutavo:

Rita ir Vytautas Černiauskai – Merknės jaunimo etnokultūros centro „Kukumbalis“ vadovai, jaučiantys atsakomybę už tradicinės kultūros likimą ir jos integraciją į modernųjį gyvenimą. 

Rasa Navakauskienė – kultūrinės veiklos organizatorė Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykloje, tautinių šokių grupės „Narpulis“ vadovė, siekianti šokio tradicijų perdavimo ir išsaugojimo. 

Milda Stanevičienė – Eičiūnų kapelos vadovė , Alytaus kultūros centro Butrimonių skyriaus kultūrinių renginių organizatorė, Eičiūnų bendruomenės vadovė, aktyviai įtraukianti vietos žmones į kultūrinį gyvenimą.

Elvyra Kazakevičienė – ilgametė kultūros darbuotoja, regiono kultūrinės veiklos skatintoja, kuri po ilgo laiko vėl sugrįžo į aktyvią kultūros darbuotojos veiklą Raitininkų seniūnijoje.

Juozas Adomaitis – Raitininkų seniūnijos krašto muziejaus įkūrėjas, Raitininkų bendruomenės pirmininkas,  renginių organizatorius ir aktyvus visuomenininkas. 

Laimutė Zavistauskienė – Alytaus rajono savivaldybės, švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Diskusijos dalyviai dalinosi savo įžvalgomis ir patirtimis apie scenos menų reikšmę regionuose, kaip jie prisideda prie kultūros sklaidos bei bendruomenių stiprinimo. Diskusijos metu buvo analizuojama, kokią įtaką turi vietos meno iniciatyvos ir kaip jos veikia mažesnes bendruomenes, palaiko jų savitumą ir ugdo kultūrinį identitetą.  Kaip teigia diskusijos dalyviai, žmonių apjungimas bendrai kultūrinei veiklai yra sudėtingas procesas, ypač norint veiklą išlaikyti. ,,Norisi pritraukti daugiau žmonių, daugiau tos jaunesnės kartos” – samprotavo viena diskusijos dalyvė. Tačiau kultūros puoselėjimas, pasak diskusijos dalyvių, tai bendrystė, buvimas ir tarsi antra šeima, kurią norisi išsaugoti bei puoselėti. Galų gale tai galimybė parodyti save kitiems, pristatyti savo miestelį, seniūniją ir užmegsti ryšius su kitomis bendruomenėmis.

Nors kai kurie diskusijos dalyviai ragino kuo pozityviau vertinti kultūros situaciją, nežiūrėti į praeitį, o tikėtis geresnės ateities, vis tik pripažino, jog kultūros padėtis regionuose nėra labai gera: nykstantys kultūros centrai, šaltos repeticijų salės (arba net jų nebuvimas), nuolatinis savo lėšų naudojimas išvykoms ar renginiams organizuoti, tai tik mažytė dalis įvardintų problemų. Paradokslu, juk dažnai savo regiono ar net šalies reprezentavimui pasitelkiame kultūrą, tačiau realybėje, kūrybai ir kūrybinių idėjų įgyvendinimui paramos tenka prašyti “nulenkus galvą”, o gal net su tam tikru kaltės jausmu. Pasak vienos iš diskusijos dalyvių ,,Scenoje mes plojame, bet dar yra kultūros darbuotojų bei kolektyvų narių gyvenimas ir už scenos. Reikia rašyti planus, liūdna, bet kartais reikia plauti salę, reikia siūti užuolaidas, reikia dėti gėles iš namų atneštas, kad scenos būtų gražios, kad atėjęs žmogus gerai jaustųsi ir sakytų, jog pavykęs koncertas, pavykęs renginys, čia dirba geras vadovas.” Kita diskusijos dalyvė, viena iš ilgamečių kultūros darbuotojų pasakoja ,,Kokį aš namą jau būčiau pasistačiusi, bet aš išleidau viską kultūrai nuo devyniadešimt penktų metų. Samdžiau autobusus, kad važiuočiau į festivalį, na, bet ką čia. Aš myliu žmones, myliu kultūrą, aš noriu žmonėms dovanoti šviesą.”

Pasak diskusijos dalyvių, kultūros lauke ,,ydinga yra tai, kad paklausa diktuoja pasiūlą” ir tai ne visada reiškia, kad ta paklausa susijusi su kultūros kokybe. Šis faktorius turi įtakos žiūrovų pasirinkimams lankyti renginius bei finansavimui, dėl kurio labiausiai ir nukenčia mažų bendruomenių kolektyvai, labiau skatinamas kultūros vartojimas, bet ne kūrybinis procesas. Šiame kontekste norėtųsi, kad bendruomenės, kurios atokiuose regionuose dažniausiai ir tampa pagrindinėmis kultūrinės veiklos palaikytojomis, galvotų ne tik apie projektinių lėšų įsisavinimą, bet ir išliekamąją ypatingai kultūrinių projektų vertę. Galų gale nepabijotų ekspermentuoti siūlydamos naujas gal net netradicines idėjas apjungiant tradicijas su šiuolaikiniais dalykais.   

Apibendrinant diskusiją, norisi akcentuotis kelis dalykus. Scenos menai regionuose apjungia vietos gyventojus bendrystei, pilnavertiško laisvalaikio praleidimui. Galų gale tai galimybė parodyti save kitiems, pristatyti savo miestelį, seniūniją ir užmegsti ryšius su kitomis bendruomenėmis. Todėl atsakymas į klausimą ar reikia regionams kultūros ir/ar scenos menų – taip, reikia! “Kultūra yra tai, kas mes esame”, o esame labai įvairūs, su įvairiais kutūriniais poreikiais bei savo požiūriu į kultūrą, todėl labai svarbu neužsirakinti savo burbule, o matyti daug plačiau, tam, kad sukurtą produktą atrastų ne tik nuolatinis renginius lankantis vietos gyventojas, bet ir jaunas žmogus ar atvykėlis iš kito kaimo ar net miesto. Ar apie kultūrą ir jos problemas reikia kalbėti? Taip, būtina! Diskusijos metu paliesti klausimai ir diskusijos dalyvių atsakymai tik parodė, kad dikusija apie kultūrą labai reikalinga ir apie tai svarbu diskutuoti ne tik vietos bendruomenių, bet ir platesniu lygmeniu, t.y. įtraukiant kuo daugiau kultūros darbuotojų, meno vadovų, politikų, vietos gyventojų. 

Renginio metu savo pasirodymus žiūrovams dovanojo   Eičiūnų krašto liaudiškos muzikos kapela (vadovė Milda Stanevičienė),  tautinių šokių grupė „Narpulis“ (Santaika) (vadovė – Rasa Navakauskienė), Merkinės jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis“ (vadovai Rita ir Vytautas Černiauskai).

Renginio organizatorius ,,VšĮ Motyvuojantis sodas” dėkoja renginio žiūrovams, diskusijos dalyvėms ir dalyviams, kolektyvams, renginio svečiams bei moderatoriui. Taip pat dėkojame renginio finansiniam rėmėjui Alytaus rajono savivaldybei. Už  paramą dėkojame Raitininkų seniūnijai bei partneriams, nuolat padedantiems renginiuose – Alytaus rajono viešosios bibliotekos Makniūnų filialui, Raitininkų seniūnijos krašto muziejui, Raitininkų bendruomenei.  Renginio informaciniai rėmėjai: Alytaus krašto laikraštis ,,Alytaus naujienos”, blogas ,,Danielius.net”, radijo stotis FM99.