Knyga apie Vilniaus ir jo krašto istorinį laikotarpį „Vilniaus golgota”

2024 metais Varėnos viešosios bibliotekos Kraštotyros fondas pasipildė vertingu ,,Versmės“ leidyklos 2023 metais išleistu  penkiatomiu leidiniu  ,,Vilniaus golgota“

            „Vilniaus golgota“ – tai knyga apie lenkų okupuotos Lietuvos dalies lietuvių gyvenimą. Apie jų siekį lietuviškai mokyti savo vaikus, lietuviškai dainuoti, vaidinti lietuviškus kūrinėlius, jų kovą už teisę lietuviškai kalbėti susirinkimuose, lietuviškai melstis, statyti lietuviškus atminties ženklus – tiesiog, už teisę būti lietuviais. Leidinyje chronologiškai aprašomas Vilniaus ir Vilniaus krašto istorijos 20 metų laikotarpis nuo 1919 iki 1939 metų. Leidinys įspūdingo dydžio – jį sudaro 3303 puslapiai, jis yra skiriamas 2023 m. minėtam Vilniaus 700 metų jubiliejui ir 2024 m. sukankančiai Vilniaus atgavimo 85 metų sukakčiai

            I tome skelbiama Mykolo Biržiškos (B. Šėmio pseudonimu) parengtos ir 1930 m. išleistos knygos „Vilniaus Golgota“ faksimilinė pakartotinė laida. Mykolas Biržiška –  Nepriklausomybės Akto signataras, profesorius, lietuvių literatūros istorikas – šią knygą pavadino „okupuotos Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919-1928 m. dienoraščiu“, kuris buvo parengtas Sąjungos Vilniui Vaduoti Vykdomojo Komiteto pavedimu. Prakalboje M. Biržiška  rašė, kad  knyga skiriama „Nepriklausomos Lietuvos visuomenei – okupuotosios  Lietuvos lietuvių gyvenimui pažinti“. Taip pat nurodė, kad visą medžiagą surinko iš Vilniaus lietuvių 1919–1929 m. laikraščių, leidžiamų ne tik lietuvių, bet taip pat lenkų ir rusų kalbomis, kiek papildydamas ją iš Kauno spaudos (Lietuvos aido“, „Lietuvos“ ir kai kurių kitų).  Leidinys gausiai iliustruotas fotonuotraukomis.

            Mykolo Biržiškos parengta pirmoji leidinio knyga 1930 metais sudegė sandėlyje, dar nepradėjus jos platinti. Galbūt padegta buvo tyčia. 1992 metais „Minties“ leidyklos knyga iš likusių egzempliorių buvo faksimiliškai perleista 2000 egzempliorių tiražu.[1]

            M. Biržiškos darbą pratęsė kraštotyrininkas Kazys Misius. II–V leidinio tomai yra „Vilniaus Golgotos“ tęsinys nuo 1929 m. iki pat 1939 m. spalio 29 d., kai į atgautą Vilnių įžengė Lietuvos kariuomenė. Leidinys apima visas lietuvių gyventas vietas, tuo metu okupuotas ir priklausiusias Lenkijai. Šiuo metu dalis šių teritorijų priklauso Lenkijai, dalis – Baltarusijai. Kazys Misius II tomo pratarmėje nurodo, kad  rėmėsi ne tik ano meto periodine spauda, bet ir dokumentais, saugomais bibliotekose bei archyvuose. Svarbesnės žinutės pateikiamos platesnės, pasitaiko citatų, reikšmingesnių dokumentų arba jų dalių. Prieduose skelbiamos kai kurios statistinės žinios. Prie kiekvienos žinutės yra nuorodos. Žinutėse surašytos skriaudos lietuvių tautai, kalbai, visuomeniniam gyvenimui. Kiekviename puslapyje – dešimtys persekiojimo, pažeminimo, smurto faktų. Knygose pateikiami  liudijimai, nurodomi konkretūs asmenys, datos, vietos,  dokumentai. Tai išsamus šaltinis, liudijantis tautos kovą dėl savo kalbos, kultūros ir laisvės. Viename interviu Kazys Misius sakė: „Šis mano darbas – tai kukli pagarba lietuviams, gyvenusiems Lenkijos valstybėje ir pasiaukojančiai kovojusiems už gimtąją kalbą, tautinę kultūrą.“[2]

            Penktosios knygos gale sudėti leidinio priedai ir rodyklės. Prieduose pateikiami duomenys apie Vilniaus ir Švenčionių „Ryto“ draugijų, Šv. Kazimiero draugijos, „Kultūros“ draugijos skyrius, mokyklas, skaityklas, vaikų darželius, žinios apie lietuvių kalbą Vilniaus krašto valdinėse mokyklose 1933/1934 mokslo metų pabaigoje. Žemėlapiuose sužymėtas šioms draugijomspriklausiusių įstaigų pasklidimas lenkų okupuotame Vilniaus krašte (vienas jų, Šv. Kazimiero draugijos, – įklijoje). Šie duomenys ir žemėlapiai apibendrina leidinyje pateiktas žinias. Leidiniu naudotis labai padeda asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės. Kaimų administracinė priklausomybė nurodoma tokia, kokia buvo tuo metu. Dabartinė administracinė priklausomybė nenurodoma. Leidinį pagyvina gausios iliustracijos.

            Kaip žinia, lenkų okupacija palietė ir Varėnos kraštą. „Vilniaus golgotoje“ rasime informacijos apie to meto įvykius Varėnoje, Marcinkonyse Zervynose,  Dubičiuose, Puvočiuose ir kt.   Leidinys „Vilniaus Golgota“– neįkainojama dovana norintiems geriau pažinti Varėnos kraštą, žinoti jo istoriją.

                                                             Parengė Laimutė Cibulskienė

                Varėnos viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliografė

[1] A. Judžentis. Vilniaus krašto lietuvių darbų ir kančių dienoraštis // www.alkas.lt 2024-02-28 17

[2] https://www.versme.lt/Misiaus_kalba.htm