Dantų šalinimas – ne vienintelė išeitis: ką reikia žinoti apie dantų išsaugojimo galimybes

Dantų implantacija – vis populiarėjanti procedūra, kurią šiandien, praradę dantį ar susidūrę su dideliais jo pažeidimais, kaip greitą ir patikimą sprendimą renkasi daugelis pacientų. Tačiau ar visada verta skubėti dantį šalinti? Profesionalios endodontijos srityje besispecializuojanti gydytoja odontologė Austėja Kalkienė pasakoja apie natūralių dantų išsaugojimo svarbą, šiuolaikinės endodontijos galimybes ir klaidingus įsitikinimus, kurie dažnai lemia dantų šalinimo sprendimą. Šiuo metu specialistė gilina savo žinias Pensilvanijos universitete (JAV), kuriame formuojamos naujausios endodontinės mikrochirurgijos tendencijos bei technologijos, o šios mokymo įstaigos pateikiamomis gairėmis vadovaujasi gydytojai visame pasaulyje.

Kodėl šiais laikais vis daugiau pacientų renkasi dantų implantaciją, o ne dantų gydymą?

Pirmiausia reikėtų paminėti,  kad pacientai renkasi iš to, ką jiems pasiūlo gydytojai, ir remiasi dažniausiai juos pasiekiančia informacija. Šiandien galime rasti gausybę išsamios ir lengvai prieinamos informacijos apie dantų implantus, tuo tarpu apie dantų išsaugojimo galimybes jos yra gerokai mažiau. Implantacija iš tiesų yra puikus ir patikimas sprendimas tais atvejais, kai natūralių dantų nebeįmanoma išsaugoti. Vis dėlto, sprendimas tarp danties išsaugojimo ir jo pakeitimo implantu yra kompleksinis – jis susideda iš gydymo trukmės, finansinių kaštų ir pacientams prieinamos informacijos.

Dažniausiai apie dantų išsaugojimą kalbame tada, kai jų būklė yra sudėtinga – dantis turi didelius kietųjų audinių defektus, žandikaulio srityje yra uždegiminių pakitimų ir pan. Tokiais atvejais danties išsaugojimas neretai kainuoja tiek pat, kiek jo pakeitimas implantu. Be to, sudėtingas gydymas dažnu atveju trunka ilgiau ir reikalauja daugiau vizitų, todėl daugelis pacientų pasirenka greitesnį sprendimą – danties šalinimą ir implantaciją. Tačiau dažnai pamirštama svarbiausia – natūralaus danties išsaugojimo nauda. Todėl labai svarbu suteikti pacientams išsamią informaciją apie visas įmanomas gydymo galimybes, jų privalumus bei trūkumus, taip leidžiant jiems pasirinkti.

Ar tiesa, kad natūralus dantis yra nepakeičiamas net ir pažangiausiais implantais? Kokiomis unikaliomis savybėmis pasižymi ir kokių pranašumų turi natūralus dantis?

Kaip jau minėjau, dantų atkūrimas implantais yra puikus sprendimas, kai nebelieka galimybės išsaugoti natūralių dantų. Tačiau svarbu suprasti, kad ant implanto atkurtas dantis nebus natūralus – jo savybės skirsis. Natūralus dantis geba jausti kramtymo jėgą ir prisitaikyti prie apkrovų, tuo tarpu dantų implantais atkurti dantys šio gebėjimo neturi. Natūralus dantis taip pat turifiziologinį paslankumą, leidžiantį jam prisitaikyti prie besikeičiančios burnos aplinkos. Tuo tarpu ant implanto protezuotas dantis yra stabilus ir visiškai nejuda.

Svarbu suprasti ir tai, kad tiek natūralūs dantys, tiek dantų implantai neturi garantijos visam gyvenimui. Jų ilgaamžiškumas priklauso nuo tinkamos priežiūros ir bendros paciento sveikatos būklės. Implantai taip pat nėra amžini, todėl išsaugodami savo dantį, atitoliname bedantystės riziką.

Kokie moksliniai tyrimai ar faktai patvirtina natūralaus danties išsaugojimo svarbą? Ar galėtumėte pasidalinti keletu?

Galėčiau dalintis ne vienu tyrimu, kurių patikimumo vertinimui turiu daug kriterijų. Šiuolaikinė odontologija vis labiau orientuojasi į natūralaus danties išsaugojimą, o daugybė mokslinių studijų patvirtina, kad tai ne tik įmanoma, bet ir naudinga tiek pacientų sveikatai, tiek ilgalaikiams gydymo rezultatams.

Viena iš reikšmingiausių sisteminių apžvalgų, kurioje nagrinėtas endodontiškai gydytų dantų ir implantais atkurtų dantų išgyvenamumas, buvo atlikta bendradarbiaujant su Pensilvanijos universiteto endodontologijos fakulteto dekanu Syngcuk Kim – visame pasaulyje žinomu specialistu, išsaugojusiu tūkstančius dantų naudojant įvairius gydymo metodus, tame tarpe ir chirurgines intervencijas. Tyrime buvo lyginami natūralūs dantys, kuriems buvo atliktas šaknų kanalų gydymas ir protezavimas vainikėliu, ir vainikėliu ant implanto atkurti dantys. Statistinė analizė parodė, kad abiem šiais metodais atkurtų dantų ilgaamžiškumo rodikliai buvo beveik identiški – 95 proc. jų patikimumo intervalai sutapo visų stebėjimo laikotarpių metu. Tai reiškia, kad tiek endodontiškai gydyti ir tinkamai atkurti dantys, tiek implantai yra vienodai patikimi ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl, remiantis mokslininkų rekomendacijomis, sprendimas, ar gydyti dantį endodontiškai, ar jį pašalinti ir pakeisti implantu turėtų būti grindžiamas ne tik ilgaamžiškumo rodikliais, bet ir kitais veiksniais – paciento burnos sveikatos būkle, kaulo struktūra, funkciniais bei estetiniais poreikiais.

Dar vienas svarbus tyrimas nagrinėjo revoliucinį natūralių dantų išsaugojimo metodą – danties replantaciją. Tai procedūra, kurios metu didelius uždegiminius pakitimus turintis dantis, kuriam dėl įvairių priežaščių neįmanomas pergydymas ar endodontinė mikrochirurgija, yra pašalinamas, apdirbamas pagal specialų protokolą, o tuomet vėl įsodinamas į savo vietą. Tyrime analizuoti replantuoto danties išgyvenamumo rodikliai ir replantacijos kaštų efektyvumas, lyginant su vieno danties implantacija ir jo protezavimu. Remiantis tyrimo išvadomis, replantuoto danties išgyvenamumas siekia net 89,1 proc., o tai patvirtina, kad šis metodas yra patikimas ir gali būti puiki alternatyva šalinimui ir implantacijai. Net jeigu replantacija nepavyksta, pacientui vis dar išlieka galimybė dantį atkurti implantu. Mokslininkų teigimu, dantų replantacija gali tapti viena iš ateities gydymo krypčių, todėl labai džiaugiuosi galėdama mokytis iš šią natūralaus danties išsaugojimo metodiką išvysčiusių ir nuolat gydymo protokolus tobulinančių specialistų.

Taigi, vis daugiau mokslinių tyrimų pabrėžia, kad natūralaus danties išsaugojimas, kai tai yra įmanoma, turėtų būti prioritetinis pasirinkimas. Endodontinis gydymas, endodontinė mikrochirurgija, replantacija ir kiti dantų išsaugojimo metodai gali būti vienodai patikimi, nes šiais metodais ir ant implantų atkurtų dantų ilgaamžiškumo rodikliai nesiskiria. Todėl gydytojai odontologai turėtų plačiau informuoti pacientus apie visas galimas alternatyvas, o dantų implantacija turėtų būti laikoma paskutine išeitimi, kai natūralus dantis nebegali būti išsaugotas.

Kokios yra dažniausios klaidingos pacientų nuostatos, susijusios su dantų gydymu ir implantacija? Kaip jas keistumėte?

Dažniausiai pacientai akcentuoja tris pagrindinius jiems svarbius kriterijus: gydymo greitį, kainą ir ilgaamžiškumą. Kalbant apie trukmę, kaip jau minėjau, neretai stipriai pažeisto danties gydymas užtrunka ilgiau arba reikalauja daugiau vizitų, nei jo pašalinimas ir implantacija. Tačiau to nereikėtų bijoti – nors vizitų gali prireikti daugiau, pati procedūra bus mažiau invazyvi ir švelnesnė organizmui. Kaina – dar vienas svarbus aspektas. Dažnai natūralaus danties išsaugojimo ir dantų implantacijos su protezavimu sąmata yra labai panaši arba skiriasi nežymiai. Pacientai vis dar neretai yra įsitikinę, kad implantas tarnaus visą gyvenimą, o natūraliam dančiui tokių garantijų nėra, todėl jaučiasi saugiau rinkdamiesi implantaciją. Tačiau noriu dar kartą pabrėžti, kad nei natūralus dantis, nei implantas nėra amžini.

Kita dažna baimė – endodontinis gydymas, kuris gali būti reikalingas danties išsaugojimo procese. Daugelis pacientų turi senas patirtis, primenančias skausmą ir diskomfortą, todėl vengia šio gydymo. Tačiau noriu patikinti, kad tie laikai jau praėjo – šiandieninė endodontija yra tokia tiksli, komfortiška, jog kartais pacientai sako, kad endodontinio gydymo metu galėjo pasimėgauti poilsiu.

Kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės nori greitų sprendimų, tokių kaip implantacija, ir kaip tai veikia jų ilgalaikę burnos sveikatą?

Gyvename visuomenėje, kurioje didelę įtaką mūsų sprendimams daro aplinkinių pavyzdžiai, patirtys ir nuomonės. Taip pat esame įpratę prie greito gyvenimo tempo ir vartotojiškumo. Greitus gydymo sprendimus galima prilyginti greitam maistui – rezultatas pasiekiamas greitai, džiugina, tačiau kaip tai ilgainiui paveiks sveikatą?

Realybėje viskas greitai vyksta tik mūsų galvoje, o organizmui, gijimui ir ilgalaikiam rezultatui pasiekti reikia ramybės, laiko, tinkamų sąlygų ir priežiūros. Dar kartą pabrėšiu, kad implantai yra puikus gydymo būdas, tačiau, mano nuomone, jie neturėtų būti pirmasis pasirinkimas, jei yra galimybė išsaugoti natūralų dantį. Ilgalaikė sveikata neatsiejama nuo komfortiško kramtymo, lengvesnės dantų priežiūros ir atitolintos bedantystės rizikos. Žandikaulio kaulas vienaip reaguoja į kramtymo krūvį, kai dantis yra natūralus, kitaip – kai jis atkurtas implantu, tai skirtingai veikia veido raumenų pokyčius bei įtampas. Žinoma, odontologijai sparčiai tobulėjant, viską galima sėkmingai koreguoti, tačiau ar tikrai būtina rinktis procedūras, kurių galima išvengti?

Ką patartumėte pacientui, kuris svarsto tarp danties gydymo ir jo pakeitimo implantu? Kaip jis turėtų priimti šį sprendimą?

Konsultuotis, konsultuotis ir dar kartą konsultuotis. Svarbu rasti specialistą, kuriuo pasitikite, išklausyti kelias nuomones, pasitarti su kolegomis ar artimaisiais dėl rekomendacijų. Šiandien odontologijos rinka susiformavo taip, kad dažniausiai kalbame apie didelius ir sudėtingus gydymo darbus – tai vizualiai įspūdingiau ir labiau pastebima. Tuo tarpu konservatyvus, tausojantis ir neradikalus gydymas dažnai lieka tik rekomendacijų lygmenyje. Apie jį kalbėti ir reklamuoti sudėtinga, nes vizualiai jis mažiau išraiškingas: dantis, kaip buvo burnoje, taip ir lieka – tai suvokiama kaip norma. Ne specialistui suprasti tai, kiek reikia kompetencijų, žinių ir bendradarbiavimo norint išsaugoti natūralų dantį, yra labai sunku.

Kaip endodontinis gydymas gali padėti išgelbėti sugedusį dantį? Ar tai visada įmanoma?

Endodontinis gydymas – labai plati sąvoka, tačiau pacientams jis dažniausiai siejasi su infekcijos, esančios po šaknies viršūne, gydymu. Paprastai dantys, turintys didelių kariozinių pažeidimų, turi ir uždegiminių pokyčių kaule. Tai gali būti tiek giliai karieso pažeistas dantis, tiek po protezu atsiradę dideli karioziniai defektai. Jei šios problemos nėra tinkamai gydomos, danties išsaugojimas tampa neįmanomas. Dantys negali likti žandikaulyje, jeigu juos supa uždegiminiai pakitimai, nes tai gali kelti pavojų visam organizmui. Endodontinis gydymas būtent ir skirtas šioms problemoms spręsti – pašalinant infekciją, gydant uždegiminius pakitimus ir suteikiant dantims antrą šansą. Kartais danties šalinimas svarstomas ne tik dėl pažengusio karieso, bet ir po traumų ar esant šaknies rezorbcijai. Endodontija apima visas būkles, susijusias su šaknies gydymu, todėl daugeliu atvejų ji leidžia išvengti danties pašalinimo.

Ar visada įmanoma išgelbėti dantį? Jei klinikinis atvejis tinkamai įvertintas ir gydymą atlieka kompetentingas specialistas, dažniausiai – taip. Tačiau žmogaus organizmas niekada nesuteikia absoliučių garantijų, todėl 100 proc. sėkmės negalime užtikrinti ne tik endodontijoje, bet ir jokioje kitoje medicinos srityje.

Gal galite pasidalinti pavyzdžiais iš savo praktikos, kai dantis, kurį buvo siūlyta šalinti, buvo išsaugotas?

Tai mano kasdienybė. Nėra dienos, kai negydyčiau danties, kurį buvo planuota šalinti. Taip susiklostė nuo seno, o dabar jau tapo įprasta, kad esu antra, ketvirta ar net šešta konsultuojanti gydytoja paciento gydymo kelyje. Daugelį metų tyliai dirbau savo darbą, stebėjau rezultatus ir kaupiau patirtį. Šiandien didžiausias džiaugsmas – dirbti su pacientais, kurie atvyksta per rekomendacijas, yra motyvuoti ir kartu pasiekiame puikių rezultatų. Atliktų darbų pavyzdžiais nuolat dalinuosi savo internetinėje svetainėje. Taip pat svarbu paminėti, kad mano darbas nebūtų įmanomas be kompetentingų restauruojančių gydytojų komandos. Endodontinis gydymas, periodontologinė priežiūra ir kokybiškas danties atkūrimas yra neatsiejami vienas nuo kito.

Kaip šiuolaikinės technologijos ir inovacijos padeda endodontologijoje? Ar jos padidino galimybes išsaugoti stipriai pažeistus dantis?

Vienareikšmiškai – taip. Šiandien vyrauja požiūris, kad „negali daryti to, ko nematai“, nors anksčiau endodontija buvo laikoma „akla“ sritimi, kurioje gydytojai daugiausia rėmėsi jutimais. Technologijų pažanga iš esmės pakeitė diagnostikos ir gydymo galimybes, gerokai padidindama dantų išsaugojimo tikimybę. Endodontologijoje išskirčiau šias pagrindines inovacijas:

• Mikroskopas, kuris reikšmingai pagerino tiek diagnostikos tikslumą, tiek gydymo kokybę ir galimybes. Jo dėka galime matyti smulkiausias struktūras ir atlikti procedūras preciziškai tiksliai.
• Pažangūs endodontiniai instrumentai leidžia efektyviai gydyti net sudėtingos anatomijos šaknų kanalus, kurių anksčiau negalėjome tinkamai išvalyti ar užpildyti.
• Kompiuterinė tomografija (KT) suteikia galimybę tiksliai diagnozuoti patologijas, susijusias ne tik su dantimis, bet ir su sinusais, apatinio žandikaulio nervo kanalo padėtimi, atpažinti sudėtingą kanalų anatomiją. Tai leidžia iš karto parinkti tinkamiausius darbo įrankius ir metodus.
• Endodontinė chirurgija, kurią pavadinčiau revoliucine procedūra, leidžiančia išsaugoti ne tik natūralius dantis, bet ir tuos, kurie jau yra protezuoti ar turi kaiščius. Dažnai pacientai atvyksta su sudėtingomis, didelėmis tiltinėmis protezų konstrukcijomis, kurias dėl uždegimo po šaknimis tektų pašalinti. Endodontinė chirurgija leidžia per vieną vizitą pašalinti infekciją ir išsaugoti esamas restauracijas, taip išvengiant sudėtingo ir brangaus protezavimo iš naujo.

Taigi, šiuolaikinės inovacijos neabejotinai praplėtė galimybes išsaugoti sunkiai pažeistus dantis, todėl pacientai, susidūrę su tokiais iššūkiais, turėtų apsvarstyti visas įmanomas alternatyvas prieš pasirenkant danties šalinimą.

Kada danties šalinimas tampa neišvengiama? Ar yra situacijų, kai endodontiškai gydyti ar pergydyti dantį yra neracionalu?

Taip, tam tikrais atvejais danties išsaugojimas tampa neįmanomas. Šalinimas neišvengiamas esant šioms būklėms:

• Vertikalus šaknies skilimas. Tačiau šiuo metu jau žengiame pirmuosius žingsnius link galimybės gydyti tam tikros stadijos vertikalius skilimus. Šią sritį aktyviai tyrinėjame Pensilvanijos universitete.
• Gilios periodontologinės kišenės, kurios negali būti išgydomos nei periodontologiniu, nei endodontiniu būdu. Kai dantys praranda stabilumą, tampa labai paslankūs, taip pat esant pažengusioms šaknies rezorbcijoms, jų išgydyti nebeįmanoma.
• Kietųjų audinių defektai žemiau kaulo ribos, kai neįmanoma užtikrinti hermetiško jų atstatymo, išlaikant dantenų sveikatą. Kai kuriais atvejais taikomos išimtys – galima atlikti klinikinį vainiko prailginimą, tačiau tai priklauso nuo konkrečios situacijos.
• Ypač dideli uždegiminiai pažeidimai po šaknimis, galintys kelti pavojų bendrai žmogaus sveikatai ir sukelti sistemines ligas.

Tikriausiai būtų galima rasti ir daugiau atvejų, tačiau svarbu suprasti, kad tai greičiau išimtys nei taisyklė. Šiuolaikinė odontologija ir inovatyvūs gydymo metodai leidžia išsaugoti daugelį dantų, kurie anksčiau buvo laikomi „pasmerktais“ šalinimui.

Ar pacientų požiūris į dantų gydymą keičiasi? Ar pastebite, kad daugiau žmonių nori išsaugoti natūralų dantį, o ne rinktis greitesnius sprendimus?

Kaip jau minėjau, mano profesinis kelias susiklostė taip, kad atsidūriau kolektyve, kuriame visada pirmenybę teikėme natūralių dantų išsaugojimui. Todėl didžioji dalis pacientų, su kuriais dirbu kasdien, taip pat yra linkę rinktis šį kelią.

Tačiau išėjus už savo profesinės aplinkos ribų, deja, pastebiu kitokią tendenciją. Platesniu mastu vis dar dominuoja požiūris, kad danties pašalinimas ir pakeitimas implantu yra pirmasis ir dažniausiai aptariamas sprendimas. Apie išsaugojimo galimybes kalbama rečiau.

Kokį patarimą duotumėte pacientams, kurie bijo endodontinio gydymo ar abejoja jo efektyvumu? Kaip juos įtikinate, kad verta pabandyti išsaugoti dantį?

Kalbant apie baimę, pasitelksiu profesoriaus gydytojas psichoterapeuto dr. Juliaus Neverausko žodžius, jog „panaikinti blogą patirtį galima tik įgijus naują, gerą ir pozityvią patirtį toje pačioje srityje. Ir net ne vieną, o kelis kartus“.

Puikiai suprantu pacientus – daugelis jų turi stiprias asociacijas su skausmu ir diskomfortu endodontinio gydymo metu. Laimei, šiandien tai yra visiškai kontroliuojama. Be abejo, tam tikrais atvejais po procedūros gali būti jaučiamas jautrumas, tačiau tai normali organizmo reakcija. Šiuolaikinė endodontija suteikia išskirtines galimybes išsaugoti dantis, tačiau gydymas yra detalesnis ir tam tikrais atvejais invazyvesnis, todėl po procedūros gali pasireikšti laikinas diskomfortas.

Siekiant pabandyti įtikinti pacientą išsaugoti dantį, svarbiausia – komunikacija. Galutinį sprendimą visada priima pacientas, tačiau jis turi būti tinkamai informuotas. Todėl visada skiriu laiko išsamiai paaiškinti gydymo eigą, vizualizuoti situaciją ir aiškiai supažindinti su tuo, ko galima tikėtis.

Pacientams pateikiu aiškų privalumų ir trūkumų sąrašą, apimantį:

• Funkciją (kaip dantis atliks savo darbą po gydymo).
• Estetiką (kaip jis atrodys).
• Kainą (kiek kainuos gydymas).
• Laiką (kiek vizitų reikės).
• Sveikatos prognozę (koks tikėtinas ilgalaikis rezultatas).
• Galimas komplikacijos, rizikas.

Tik tuomet priimame galutinį sprendimą. Visada atsižvelgiu į paciento anamnezę, burnos higienos įpročius ir bendrą sveikatos būklę, tačiau sprendimas visada priklauso pacientui – juk tai jo kūnas. Kaip ir bet kuriame gyvenimo sprendime, abejones išsklaidyti galima tik argumentais ir faktais. O juos pateikti – mano pareiga.

Kalbant apie gydymo efektyvumą, ilgus metus stebiu pacientų rezultatus, kaupiu klinikinius atvejus, analizuoju sėkmingus gydymo pavyzdžius. Tai leidžia man remtis ne tik teorija, bet ir realia praktika, kuria visada dalinuosi su pacientais, kad jie galėtų priimti pagrįstą sprendimą.

Ar, Jūsų nuomone, žmonės žino pakankamai apie galimybes išsaugoti natūralų dantį?

Manau, kad žinių apie natūralių dantų išsaugojimo galimybes tikrai galėtų būti daugiau. Todėl pati kiek įmanoma stengiuosi prisidėti prie pacientų edukacijos apie tai. Tinkama informacija padėtų žmonėms priimti labiau pagrįstus sprendimus, atskirti savo situaciją nuo kitų, o svarbiausia – suprasti išsaugoto danties vertę ir naudą. Dažnai žmonės neįvertina, kad dantis yra neatsiejama jų kūno dalis, o ne tiesiog „kaulas burnoje“. Tai – svarbi virškinamojo trakto dalis, kuri atlieka ne tik mechaninę funkciją, bet ir turi įtakos bendrai sveikatai. Švietimas šioje srityje galėtų padėti žmonėms suprasti, kodėl verta rinktis dantų išsaugojimą, kai tik yra tokia galimybė.