Maudynės lediniame vandenyje: kodėl ši praktika sparčiai populiarėja ir kaip tai daryti saugiai?

Maudynės lediniame vandenyje – visame pasaulyje sparčiai populiarėjanti sveikatingumo praktika, kurią renkasi vis daugiau žmonių, ieškančių būdų stiprinti fizinę ir emocinę savijautą. Nesvarbu, ar tai būtų ežeras, upė, jūra ar net kieme įrengta ledo vonia – šaltas vanduo žmonių nebeatbaido. Priešingai – vis daugiau jų šaltį pasitinka sąmoningai. Tačiau ką apie tai sako gydytojai? Ir kaip pasirūpinti, kad ledinis iššūkis būtų ne tik naudingas, bet ir saugus?
Balandžio 7-ąją minint Pasaulinę sveikatos dieną, verta atkreipti dėmesį į vieną iš šiuo metu ypač išpopuliarėjusių sveikatingumo praktikų – maudynes lediniame vandenyje. Jos naudą pastebi ne tik šią patirtį išbandę žmonės, bet pripažįsta ir gydytojai. Viena jų – gyvenimo būdo medicinos specialistė, iniciatyvos „Young Cell“ įkūrėja, gydytoja Jonė Pukėnaitė, kuri pati reguliariai maudosi šaltame vandenyje.
„Tai, kad ši veikla pastaruoju metu tapo tokia populiari, rodo gilesnę tendenciją – žmonių norą rūpintis savo sveikata, stiprinti atsparumą stresui ir ligoms, gyventi sąmoningiau bei ilgiau. Matant ramius, susitelkusius žmones lediniame vandenyje, norisi ne tik pabandyti, bet ir pačiam tapti tokiu žmogumi – stipresniu iš vidaus“, – sako gydytoja.
Kas iš tiesų vyksta kūne?
Nors pirmosios maudynės lediniame vandenyje dažnai kelia diskomfortą, būtent tai ir suteikia organizmui išskirtinės naudos. Šaltis – stiprus fiziologinis dirgiklis, sužadinantis giluminius organizmo prisitaikymo mechanizmus. Dėl to maudynės tampa ne tik ištvermės išbandymu, bet ir veiksmingu sveikatos stiprinimo būdu.
„Maudynės lediniame vandenyje aktyvina simpatinę nervų sistemą – jos sukelia stiprų, bet trumpalaikį streso atsaką. Tačiau reguliari praktika leidžia nervų sistemai „treniruotis“ ir greičiau grįžti į pusiausvyrą. Tokiu būdu treniruojame ne tik kūną, bet ir emocinę reakciją: didėja tolerancija stresui, stiprėja vidinis atsparumas, tampa lengviau kontroliuoti emocijas į kasdienius dirgiklius. Kartu stiprinama ir fizinė sveikata – reguliarus šalto vandens poveikis mažina uždegiminius procesus ir stiprina imunitetą“, – aiškina gydytoja Jonė Pukėnaitė.
Pasak jos, šaltis tiesiogiai veikia ir dopamino – vadinamojo motyvacijos hormono – lygį: „Šaltas vanduo veikia tarsi dopamino sistemos „perkrovimas“. Kitaip nei greiti malonumai – saldumynai ar socialiniai tinklai, kurie sukelia staigų pakilimą ir greitą kritimą – šaltas vanduo skatina lėtą ir tolygų dopamino lygio kilimą. Ilgainiui reguliari praktika padeda palaikyti stabilesnę emocinę būseną, didesnę vidinę motyvaciją ir leidžia džiaugtis paprastais dalykais be nuolatinio stimulo iš aplinkos.“
Ne iššūkis, o įprotis
Nors maudynės šaltame vandenyje sparčiai populiarėja, jas išbando vis daugiau žmonių, svarbiausia – pradėti atsakingai. „Šalto vandens praktika – tai ne spontaniškas nuotykis ar savęs patikrinimas, o sąmoninga praktika, kurią reikėtų pradėti nuo supratimo, kas vyksta kūne ir kodėl“, – įspėja J. Pukėnaitė.
Pirmas susidūrimas su šaltu vandeniu sukelia stiprią kūno reakciją – padažnėja kvėpavimas, širdies plakimas, juntamas noras pabėgti. Tai natūralu, tačiau labai svarbu būti tam tinkamai pasiruošus.
„Didžiausia klaida – pervertinti savo galimybes. Kūnas gali jaustis gerai, bet vidinė temperatūra tuo metu jau pavojingai krinta. Ši praktika reikalauja platesnio konteksto supratimo, – pabrėžia J. Pukėnaitė. – Puikus pavyzdys – Vilnelės pankų bendruomenės įkūrėja Ignė Degutytė, kuri veda šalto vandens užsiėmimus ir dalijasi žiniomis apie fiziologiją, kvėpavimą bei pasiruošimą. Tokia pradžia padeda suformuoti tvirtą pagrindą. Tuomet šaltis tampa ne eksperimentu, o prasminga, ilgalaike praktika.“
Kaip sako gydytoja, jai šaltas vanduo tapo natūraliu būdu stiprinti atsparumą, palaikyti emocinį tonusą ir grįžti į vidinę pusiausvyrą. Tai praktika, kuri jai padeda kasdien palaikyti „vidinę formą“.
„Dirbdama su žmonėmis matau, kaip dažnai mes gyvename galvoje – pervargę, atitrūkę nuo savo pojūčių, nuolat skubėdami. Maudynės šaltame vandenyje padeda sugrįžti į save: gilinti santykį su savo kūnu, ugdyti atsparumą stresui, išjudinti emocijas, sustiprinti nervų sistemą. Tai daroma tikrai ne dėl „užsigrūdinimo“, o dėl to, kad šis procesas iš tikrųjų keičia savijautą – fiziškai, emociškai ir net filosofiškai“, – pasakoja J. Pukėnaitė.
Išmanūs laikrodžiai – sveikatingumo praktikos palydovai
Praktikuojant maudynes lediniame vandenyje, svarbu stebėti kūno reakcijas, o tai padaryti gali padėti išmaniosios technologijos. Pavyzdžiui, „Samsung Galaxy Watch7“ išmanusis laikrodis leidžia realiuoju laiku sekti širdies ritmą, kvėpavimo dažnį, odos temperatūros pokyčius bei tiksliai fiksuoti vandenyje praleistą laiką. Šie duomenys padeda geriau pažinti savo kūno galimybes ir išvengti pavojingų situacijų, ypač pradedantiesiems.
Vienas svarbiausių rodiklių šioje praktikoje – HRV (širdies ritmo variabilumas). Jis rodo, kaip organizmas prisitaiko prie streso: kuo rodiklis aukštesnis, tuo geresnis atsistatymas ir bendra savijauta. Stebint šiuos pokyčius, galima atsakingai planuoti maudymosi trukmę bei intensyvumą, užtikrinant ilgalaikę naudą sveikatai.
Vandeniui atspari „Galaxy Watch7“ konstrukcija leidžia laikrodį naudoti net ir ekstremaliomis sąlygomis – nuo ledo vonių namuose iki maudynių šaltose upėse gamtoje. Tokie įrenginiai tampa ne tik sporto, bet ir sveikatingumo praktikos palydovais, padedančiais kurti sąmoningesnį, gilesnį ryšį su savo kūnu.