Kas taps naujuoju popiežiumi? Dėmesio centre – italai ir filipinietis

Po popiežiaus Pranciškaus mirties Katalikų Bažnyčia jau dabar ruošiasi naujo vadovo atėjimui. Pontifikas turėtų būti išrinktas per 15–20 dienų, o per tą laiką sušaukiama konklava – kardinolų susirinkimas, kuriame vyks slaptas balsavimas. 

Betsafe ekspertų teigimu, šiuo metu ryškiausias favoritas – kardinolas italas Pietro Parolin (33,3%). Dabartinis Vatikano valstybės sekretorius vertinamas už diplomatinę patirtį ir gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą tarp konservatizmo ir šiuolaikinių iššūkių. 

Vatikanas sieks stabilumo?

P. Parolin garsėja kaip itin patyręs derybininkas su tokiomis valstybėmis kaip Kinija, Venesuela ir Artimųjų Rytų šalimis. Daugelis istorikų pažymi, kad P. Parolin galėtų užtikrinti švelnų perėjimą po Pranciškaus pontifikato, išlaikydamas daugumą pradėtų reformų, tačiau pristabdydamas labiausiai diskutuotinus pokyčius.

Antroje vietoje pasak Betsafe ekspertų – filipinietis kardinolas Luis Antonio Tagle (25%), šiuo metu vadovaujantis Evangelizacijos dikasterijai Vatikane ir yra vienas iš artimiausių popiežiaus Pranciškaus bendraminčių. L. Tagle išsiskiria šiltu, žmonėms artimu bendravimo stiliumi, jautrumu socialiniams klausimams, tokiems kaip skurdas, migracija ar klimato kaita.

Kardinolas iš Filipinų dažnai pristatomas kaip popiežius, kuris galėtų atverti platesnius Bažnyčios horizontus, ypač Azijos kryptimi. Jo išrinkimas galėtų tapti svarbiu ženklu globaliam Bažnyčios atsinaujinimui ir platesnei geografijai.

Taikos kūrėjai ir tradicijos

Tarp svarbių pavardžių Betsafe ekspertai mini kardinolą iš Italijos Matteo Zuppi (12,5%). Bolonijos arkivyskupas aktyviai dalyvauja taikos derybose ir socialiniuose projektuose. Jo darbai sprendžiant konfliktus Mozambike bei neseniai – ir Ukrainoje – parodė gebėjimą derinti teologinę kompetenciją su praktine veikla.

M. Zuppi laikomas dvasininku, gebančiu sujungti tradicinius Bažnyčios pagrindus su drąsia, socialiai atsakinga laikysena. Tad jo kandidatūra gali būti patraukli tiek reformų šalininkams, tiek tiems, kurie ieško moralinės lyderystės šiuo ne itin lengvu pasauliui laiku.

Nepastebėtas lieka ir Vengrijos kardinolas Peter Erdo (11,1%). Vengras gerai žinomas kaip vienas stipriausių kanoninės teisės specialistų. Laikomas konservatyvesnio sparno atstovu, galinčiu sustiprinti Bažnyčios mokymo nuoseklumą.

Vienas iš galimų kandidatų yra Jeruzalės patriarchas Pierbattista Pizzaballa (7,1%), ilgai tarnavęs Šventojoje Žemėje (teritorija, kurioje įsikūrusios Izraelio ir Palestinos valstybės). Jis galimai tęstų Pranciškaus pradėtus darbus – tarpreliginį dialogą tarp katalikų ir musulmonų. Dar vienas kandidatas – Peteris Turksonas (5,9%), kilęs iš Ganos, buvęs Vatikano socialinės doktrinos dikasterijos vadovas. Žinomas dėl savo aktyvumo aplinkosaugos, ekonominės nelygybės ir globalios atsakomybės klausimais.

Balsuos ir lietuvis

Popiežiaus rinkimuose balsuoja visi kardinolai, kuriems dar nėra sukakę 80 metų – šiuo metu tokių yra maždaug 120. Jie susirenka į konklavą – uždarą susitikimą Siksto koplyčioje Vatikane. Balsavimas vyksta slaptu būdu, kiekvienas kardinolas įmeta savo balsą į specialią urną.

Naujuoju pontifiku paskelbiamas kandidatas, surinkęs dviejų trečdalių balsų daugumą. Paprastai per dieną vyksta iki keturių balsavimų – du ryte, du vakare. Po kiekvieno balsavimo urnose sudeginami biuleteniai: jei popiežius neišrinktas, iš kamino virš koplyčios rūksta juodi dūmai; jei išrinktas – balti. Šis ženklas praneša pasauliui, kad Bažnyčia turi naują vadovą.

Už naująjį popiežių balsuos kardinolas iš Lietuvos Rolandas Makrickas, kuris yra vienas jauniausių kardinolų pasaulyje. Lietuvis taip pat užsienio žiniasklaidoje yra minimas kaip galimai ateities popiežius, turintis itin didelį pasitikėjimą iš Vatikano.