„Man neVienodai“ – policijos renginys Lazdijuose, kuris palietė širdis

Lazdijų rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnės Ugnė Kalinauskienė ir Renata Ribinskienė organizavo išskirtinį prevencinį renginį „Man neVienodai“, kuris sujaudino šimtus žiūrovų. Scenoje buvo kalbama ne skaičiais ar statistika, o tikromis, gyvomis istorijomis apie skaudžias nelaimes keliuose ir gyvenimą po jų.

– Ugne, neseniai kartu su kolege Renata organizavote renginį „Man neVienodai“. Papasakok, kaip kilo ši idėja?

– Idėja gimė iš noro kalbėti apie kelių eismo saugumą ne formaliai, o širdimi. Norėjome sukurti tokį renginį, kuris paliestų kiekvieną – ne tik protu, bet ir emocijomis. Taip ir gimė „Man neVienodai“ – renginys apie atsakomybę, pasirinkimus ir gyvybę.“

– Kas dalyvavo renginyje ir kokiomis istorijomis dalintasi?

– Į sceną kvietėme ne profesionalius kalbėtojus, o žmones, kurie gyvena šalia mūsų ir kurių patirtys – autentiškos. Tai ugniagesys gelbėtojas Mindaugas, paramedikas Gytenis, aš pati kaip policijos pareigūnė, kunigas Žydrūnas ir mama Daiva, kurios gyvenimą skaudžiai pakeitė tragiškas eismo įvykis. Kiekvienas jų pasidalijo asmenine istorija, kuri atskleidė, kaip viena akimirka kelyje gali pakeisti viską.

Video:

– Ar buvo sunku rasti žmones, kurie ryžtųsi kalbėti tokiomis jautriomis temomis?

– Labai. Kartu su kolege Renata turėjome gerai pasukti galvas. Ne kartą teko perlipti per save – ypač kai prašėme Daivos, mamos, praradusios vaiką, pasidalyti savo skaudžia istorija viešai. Tai – sunku, bet be galo reikalinga. Džiaugiamės, kad kolegos iš kitų tarnybų – ugniagesys, paramedikas, kunigas – ilgai nesvarstę sutiko dalyvauti. Jie puikiai supranta, kad tokios istorijos gali išgelbėti gyvybes. Jie atėjo, nes jiems irgi ne vienodai.

– Kas dar prisidėjo prie renginio įgyvendinimo?

– Labai džiaugiamės, kad renginio idėja patikėjo ir nuoširdžiai prisidėjo kolegos iš atskirų tarnybų, dvasininkas, taip pat, Lazdijų rajono kultūros centro komanda. Be jų pagalbos tokio renginio nebūtume įgyvendinę. Juk ne kasdien scenoje ugniagesiai pjausto automobilį ar kunigas palydi išėjusį amžinybėn – tai buvo stiprūs, simboliniai veiksmai, kuriems reikėjo profesionalaus palaikymo. Garso ir šviesų operatoriai itin jautriai prisidėjo prie scenografijos – jų dėka kiekviena istorija skambėjo dar stipriau, o žinutė buvo perduota ne tik žodžiais, bet ir atmosfera.

– Kokia buvo pagrindinė renginio žinutė?

– Norėjome, kad kiekvienas iš beveik 400 žiūrovų išsineštų paprastą, bet gilią žinutę – gyvybė yra vertybė. Kad kelių eismo taisyklės – ne tik formalumas, o atsakomybė prieš save, savo artimuosius ir visus eismo dalyvius. Jei bent pusė žiūrovų išėjo iš salės su ta mintimi – reiškia, mūsų darbas buvo prasmingas.

– Kaip jautėtės po renginio?

– Jautėme didelį emocinį krūvį, bet ir vidinį pasitenkinimą. Salėje vyravo tyla, jautrumas, susikaupimas. Jauni žmonės klausėsi, jautė, suvokė. Dėkojame kiekvienam, kuris buvo kartu – už tai, kad leido šioms istorijoms būti išgirstoms.

– Ugne, kas toliau? Ar jau svarstėte galimybę šį renginį perkelti į kitą vietą?

– Taip, jau kalbėjome su kolege Renata ir kitais renginio herojais – tikrai svarstome galimybę renginį perkelti ir į kitus miestus ar rajonus. Tai, ką išgyvenome ir perdavėme, yra svarbu ne tik Lazdijams. Tai prasminga. Ir jei yra norinčių priimti šį renginį – esame pasirengę dalintis toliau. „Man neVienodai“ turi potencialo tapti daugiau nei vienu renginiu.