Parfumerija, gimstanti Alytuje – Viktorijos ir Povilo kelias: nuo Londono iki kvapų laboratorijos Dzūkijoje

„Kvapas neturi būti skirtas dienai ar vakarui. Mes tikime, kad jį renkiesi pagal tai, kaip jautiesi tuo momentu“,  – sako Povilas Venckūnas, vienas iš parfumerijos namų „Liur Parfum“ įkūrėjų.

Kartu su parfumere Viktorija Venckūne jie kuria kvepalus. Abiejų kūrybinis kelias prasidėjo dar Londone, bet šiuo metu kvepalai gimsta Dzūkijos sostinėje. Mieste, kur per pietų pertrauką gali nuvažiuoti prie ežero ar pasivaikščioti viename iš parkų.

Apie tai, kaip kvapas tampa neatsiejama gyvenimo dalimi, apie kūrybą ir kasdienybę, kurioje šimtai ingredientų virsta pojūčių eksperimentais, pasakoja Povilas Venckūnas.

Kaip gimė idėja pradėti parfumerijos verslą ir nuo ko viskas prasidėjo? 

Viskas prasidėjo nuo mūsų parfumerės Viktorijos, kuri daug metų atgal tiesiog pasidavė kvapų smalsumui. Būtent jos jautrumas aromatams ir nuoširdus domėjimasis parfumerija tapo pirmuoju žingsniu ilgame kūrybiniame kelyje.

Parfumerijoje dažnas lėtas, natūralus virsmas: iš pradžių kvapai tiesiog vilioja, tada pradedi tyrinėti buteliukus, prekių ženklus, skaityti etiketes, kolekcionuoti. Netrukus atrandi labai retus kvepalus (tikroji nišinė parfumerija) – ir tą jausmą, kad už kiekvieno kvapo slypi ištisas pasaulis. Galiausiai supranti: tai daugiau nei tik aromatas. Tai – būdas būti.
Mums pasisekė. Tuo metu gyvenome Londone – mieste, kuris nėra oficiali parfumerijos sostinė, bet neabejotinai yra vienas įdomiausių parfumerine prasme.
Skirtingai nei klasikinė Prancūzija, Londonas niekada nesiekė įtikti. Jis mėgsta kontrastus, eksperimentus, neįprastus sprendimus. Ten gali rasti visko: nuo tyros klasikos iki drąsiausių, net provokuojančių aromatų.

Viktorijos kelias prasidėjo tyliai – nuo pirmųjų bandymų namuose, tarsi iš smalsumo. Greitai šis pomėgis tapo rimta obsesija. Kursai, literatūra, medžiagos, žaliavos, molekulės – viskas susijungė į vientisą visatą.

Namuose atsirado maža laboratorija, o kelionės – į Grassą, Paryžių, Milaną – tapo nebe atostogomis, o kryptingomis išvykomis ieškoti, pažinti, užmegzti ryšių. Viktorijai teko ir unikali proga mokytis iš meistrų – prisiliesti prie amato taip, kaip tai daroma šimtmečius: iš rankų į rankas, iš nosies į nosį.

2021-aisiais grįžome į Lietuvą. Natūraliai gimė idėja įkurti parfumerinę studiją – vietą, kurioje kvapai būtų kuriami taip, kaip kuriama muzika ar kinas: lėtai, su intencija ir emocija. Viktorija jau kūrė personalizuotus kvapus, turėjo savo klientų ratą ir įgavo kūrybinio pagreičio. Bet galiausiai abu supratome: atėjo metas žengti toliau.
2023-iaisiais gimė „Liur Parfum“ – pavadinimas, kuriame ir telpa visa ši istorija.

Kas paskatino pradėti savo verslą būtent Alytuje? Juk dažnai girdime, kad dauguma renkasi didmiesčius Vilnių ar Kauną. Kodėl pasirinkote plėsti veiklą čia? 

Viskas paprasta – Viktorija yra kilusi iš Alytaus, o aš – iš Kauno, abu susitikome Londone. Ji tiesiog vieną dieną pasakė: „Važiuojam į Alytų“. Ir aš… sutikau. Tuo metu šiame mieste buvau buvęs vos kelis kartus.

Kai kurį laiką gyveni Londone, niekada nemiegančiame didmiestyje, pilname betono, žmonių, skubėjimo, o paskui atvažiuoji į miestą, kurio centre auga miškai ir didelis parkas, tai tiesiog pakeri. Negalėjau patikėti, kad tai gali būti miesto centre – jis turi du didžiulius ežerus! Tad ilgai nė nesvarsčiau.
Čia viskas arti, pasiekiama greitai – nėra kamščių. Londone žmonės į darbus važiuoja pusantros valandos, o mums čia užtenka dešimties minučių. Per pietų pertrauką galima nuvažiuoti prie Dailidės ežero. Jei labai norime, pusvalandis – ir mes jau prie Dusios. Tai fantastika: tiesiog sėdi prie ežero, pietauji ant smėlio ar suoliuko. Tokie dalykai  – tikra prabanga.

Pavadinimo „Liur Parfum“ žodis „parfum“ aiškiai nurodo į parfumeriją. O ką reiškia „Liur“? Kaip atsirado šis pavadinimas ir kokią žinutę jis siunčia?

Liur reiškia tarsi „seilę varvinantis“, „tekinantis“ – juo mes norėjome perteikti ne tik fizinį, bet ir emocinį santykį su kvapais. Tokį, kai kvapas sukelia stiprią reakciją ar giliai paliečia.

Dažnai žmonės mūsų klausia, ar tai prancūziškas žodis, nes parfumerija daugeliui siejasi su Prancūzija. Bet iš tiesų šis žodis kilo ne iš prancūzų kalbos. Jo šaknys – tolimųjų Rytų kultūrose, kuriose ypač svarbus agarmedis. Tai vienas iš stipriausių, labiausiai jausmus sužadinančių kvapų parfumerijoje. Būtent tokį poveikį kvapai daro ir mums, todėl pavadinimas Liur simbolizuoja tą stiprią trauką, net „seilę varvinantį“ pojūtį.

Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie savo produktą, kuo jis ypatingas? Kaip vyksta jo gamybos procesas? Nuo ko viskas prasideda? 

Iš pirmo žvilgsnio kvepalai gali pasirodyti kaip tiesiog dar vienas produktas lentynoje. Tačiau parfumerijos pasaulis – viena labiausiai mitais apipintų industrijų. Tai fantazijų laukas: pripildytas pasakų, romantikos, mistikos ir mitų. Galbūt dėl to parfumerija laikoma viena mistifikuočiausių kūrybos formų – ta, kur menas susilieja su chemija, o pojūčiai su pasąmone. Kadangi pats esu buvęs muzikantas, parfumeriją dažnai gretinu su muzika. Nors techniškai ji priskiriama kosmetikos sričiai, o jos kūrimui galioja visai kitoks teisinis reguliavimas, kūrybiniu požiūriu šios dvi sritys man – nepaprastai giminingos. Viskas prasideda nuo idėjos. Nuo to, ką nori pasakyti kvapu. Ir – svarbiausia – kaip. Tik tuomet renkamos žaliavos. Didieji parfumerijos namai neretai galvoja apie biudžetą, skaičiuoja auditorijas, analizuoja pelningumą. Mes – esame nepriklausomi, todėl galime sau leisti būti nepatogūs. Naudojame tai, kas mums svarbu, o ne tai, kas prognozuojamai patiks visiems, bet bus pigu.  Vienam naujam kvapui, pavyzdžiui, buvome pasirinkę kardamoną. Bet jis… “nesuskambėjo”. Ieškojome naujo – kol galiausiai jį radome Gvatemaloje. Dėl to visas leidimas nusikėlė keliems mėnesiams. Tačiau būtent toks ir yra nepriklausomos parfumerijos grožis: niekur neskubame. Čia pirmiausia – kokybė, o ne laikas. Tada prasideda bandymų etapas. Iš šono viskas gali atrodyti paprasta – įlašinai, pauostei, pataisei. Bet parfumerijoje viskas vyksta lėtai. Po kiekvieno bandymo reikia laukti, kol kvapas praeis maceracijos etapą – savaitę ar ilgiau. Tik tada jis atskleidžia savo tikrąjį charakterį. Jei kas nors neįtinka – viskas prasideda iš naujo. Negalima tiesiog „įlašinti daugiau vanilės“. Reikia peržiūrėti visą formulę, permąstyti santykius tarp žaliavų, keisti ne tik kiekius, bet ir koncepciją ir visą procesą kartoti nuo pradžių. Vienam kvapui padarome nuo 30 iki 70 bandymų, kol randame tą vienintelį. 

Yra mitas, kad kvepalai sudaryti vos iš kelių natų – tarsi kažkokios magiškos melodijos. Bet realybė kur kas sudėtingesnė. Tai, ką mes vadiname „natomis“, iš esmės yra tik tai, ką užuodžia nosis. Arba, dar dažniau – tai, ką už tave nusprendė kvapų aprašinėtojai, kad turėtum užuosti. Formulėje gali būti dešimtys ingredientų. Vienas iš mūsų paprastesnės struktūros kvapų turi 32 skirtingas esencijas. Ir kiekviena jų – labai skirtinga. Reikia suprasti, kaip jos veikia viena kitą, kokias emocijas sukelia kartu, ką nutyli, pabrėžia ar kokią techninę funkciją atlieka. Kai atrandame formulę, kuri iš tikrųjų veikia, pereiname prie kito etapo: dokumentacijos.

Saugumo ataskaitos, produkto kortelės, stabilumo testai, patikros, ar kvapas išliks net laikomas netinkamomis sąlygomis ir panašiai ir tik tada kvepalai gali iškeliauti į gamybos procesą ir tuomet – pas jus. 

Iš kur toliausiai teko atsivežti ingredientą?

Vienas tolimiausių, turbūt ūdas iš Tailando. Tačiau daug žaliavų keliauja ir iš kitų pasaulio kampelių: Pietų Amerikos, Tolimųjų Rytų, Azijos. Nors dažnai ingredientai fiziškai atkeliauja per specilizuotus ingredientų distributorius Prancūzijoje ar Didžiojoje Britanijoje. 

Kiek vidutiniškai trunka visas gamybos procesas? 

Trumpiausias kvepalų kūrimo procesas mums truko apie 7–8 mėnesius. Vidutiniškai apie dvejus metus.

Žmonės dažnai sako: „Žaliavos juk pigios, tai kodėl kvepalai tokie brangūs?“ Bet retas susimąsto, kad per tuos kūrimo metus, o jų gali būti net keleri, mes vis tiek gyvename: mokame už elektrą, perkame žaliavas, testuojame, taisome, ieškome, paprasčiausiai ir pavalgyti norime. Ir būtent šis kūrybinis etapas yra pats brangiausias. Kiekvienas pasakymas „Šita formulė dar nepakankamai gera“ gali kainuoti tūkstančius.

Šiandien parfumerija pilna algoritmų, formulinių sėkmės modelių, rinkos tyrimų. Statistinė analizė tampa kvapų dizaineriu: kokias natas žmonės mėgsta? Kas geriausiai konvertuoja? Ką dėvės vidutinis vartotojas? Aš puikiai žinau: įdėk daug ambroksano ir tie kvepalai tikrai patiks daugumai. Kvapas bus „sultingas“, „švarus“, „intensyvus“. Viskas veikia.

Bet štai kur ironija – prasideda kvapų monotonija. Kvepiame vienodai, bet vis dar kartojame, kokie esame unikalūs.

Kiek skirtingų produktų kvepalų jau esate išleidę?

Šiuo metu esame išleidę 12 skirtingų kvepalų. Vieną iš jų teikiame tik vienai parduotuvei Kaune, nes būtent ten turime ištikimų klientų, kurie tą kvapą labai myli.
Vienų kvepalų jau nebegaminame. Tai puikiai parodo, kodėl parfumerija kartais būna brangi, ypač kai dirbama su retesnėmis medžiagomis. Tų kvepalų formulėje buvo esencija, kurios kvapas tiesiog pasikeitė, nes nenusisekė derlius. Natūralios kilmės žaliava labai priklauso nuo daugybės faktorių: saulės, lietaus, trąšų, dirvos, derliaus nuėmimo laiko ir visa tai gali daryti įtaką kvapui. Kadangi daugiau nebegalėjome gauti tokios pat kokybės esencijos, nusprendėme tų kvepalų nebegaminti.

Šiemet planuojame naują leidimą, jei viskas klostysis gerai, jis pasirodys jau rugpjūtį, nors nieko prižadėti nenoriu. Tai kvepalai, prie kurių dirbame jau beveik dvejus metus. Kuris kvapas tapo Jūsų perkamiausias? 

Kai grįžome į Lietuvą, galvojome, kad parfumerija čia – niša nišoje. Maža, uždara, gal net kiek atsilikusi. Tačiau realybė mus maloniai nustebino.
Pasirodo, lietuviai ne tik mėgsta kvepalus – jie jais gyvena. Ir, sakytume, yra labai išlepinti pasirinkimu. Gerąja prasme.

Be visiems pažįstamų vardų, čia turime plačią retesnės parfumerijos pasiūlą: nuo vitrininio rafinuotumo iki mažesnių, bet kruopščiai kuruojamų parduotuvių. Lietuvoje vis dažniau randasi ir tikrosios „artisan“ parfumerijos ženklų – tų, kur kvapas gimsta iš idėjos, rankų ir labai asmeniškos estetikos.

Tarp mūsų klientų – žmonės, turintys po 300 ar net 400 skirtingų kvepalų. Tai – nebe hobis. Tai gyvenimo būdas.

Kas perkamiausia? Negaliu pasakyti vieno atsakymo – tai kinta. Šiandien tai būtų mūsų „LIUR.34“ ir, kiek netikėtai, „Creamy AF“ – vienas naujesnių leidimų.
Atrodė, kad gurmaninė parfumerija gal nėra tai, ko nori lietuvių rinka. Mums atrodė, jog dominuoja tamsūs, medienos prisodrinti kvapai. Bet „Creamy AF“ sulaukė šilto sutikimo. Žmonės jį priėmė labiau, nei mes patys tikėjomės. Ir tai – žavu. Tai reiškia, kad klausti rinkos, ką ji nori uostyti, kartais tiesiog beprasmiška.

Pastebėjome dar vieną tendenciją – griūva mitas apie sezoniškumą. Tradicinėse parfumerijos lentynose vis dar egzistuoja kvapai „dienai“, „vakarui“, „vasarai“ ar „žiemai“. Tačiau realiame gyvenime žmonės renkasi kvapą ne pagal laiką, o pagal jausmą. Pagal nuotaiką. 

Pavyzdžiui, „Creamy AF“ – šildantis, jaukus, idealiai tinka vėsiam orui. Bet jis puikiai perkamas ir vasarą. Gal todėl, kad mūsų birželiai – dažnai visai ne vasariški. O gal todėl, kad šilumos kvape žmonės ieško tada, kai jos trūksta ne termometre, o kažkur giliau.

Ar Jūs asmeniškai turite mėgstamiausią savo kvapą? 

Tiesą sakant, neturiu vieno mėgstamiausio kvapo.

Mano pasirinkimai visada priklauso nuo nuotaikos, emocijos, kartais – net nuo oro ar pokalbio tonacijos. Vieną dieną norisi kažko žalio ir šalto, kitą – jaukaus ir glostančio.
Praeitą vasarą, pavyzdžiui, buvau įsimylėjęs kvepalus su figomis „Modern Green“.

Paradoksalu, bet dažniausiai mes patys nesikvepiname. Dirbant su kvapais, reikia labai saugoti uoslę – tai pagrindinis tavo įrankis. Tad ta diena, kai gali tiesiog pasikvepinti sau – tampa reta prabanga. Būna juokauju, kad mano mėgstamiausias kvapas – šuns pėdučių. Ta specifinė kvapo natūra: gali atrasti spragintų kukurūzų kvapo, samanų, mineralinių ar animalistinių natų. Kai dirbi parfumerijoje, pradedi pastebėti netikėtus dalykus. Ir netikėtai juos pamilsti. Nors nei aš, nei Viktorija neturime vieno kvapo, prie kurio grįžtume nuolat, stengiamės neatsilikti nuo pasaulio. Kiekvienais metais įsigyjame bent porą naujų buteliukų – ne tiek kolekcijai, kiek žingeidumui. Juk kartais viena nauja kompozicija gali pakeisti visą tavo suvokimą apie tai, kas tau iš tikrųjų patinka.

Kaip ir daugelyje sričių, nuolat keičiasi parfumerijos tendencijos. Ar domitės jomis, ar labiau einate savu keliu ir kuriate tai, kas jums patiems patinka? 

Pažvelgus į madą, viskas atrodo gana nuspėjama – ryškios tendencijos keičiasi kas sezoną, viena bangą veja kita.

Parfumerijoje viskas subtiliau. Greičiau primena muziką. Popmuzika – plačiai girdima, universali. Bet rokas, džiazas, ambientas visada turi savo ištikimą auditoriją. 

Taip ir parfumerijoje: egzistuoja kryptys, kurios šiuo metu dominuoja, bet šalia jų nuolat gyvuoja kiti pasauliai – su savais skoniais, stilistikomis, stipria išraiška.

Žinoma, mes stebime, kas vyksta. Sekame naujienas, analizuojame naujus leidimus, domimės, kur link juda parfumerijos pasaulis – tiek kūrybiškai, tiek technologiškai. Stebime ir teisės aktų pokyčius, ir žaliavų inovacijas – visa, kas vienaip ar kitaip formuoja šią industriją.

Kalbant apie tendencijas – taip, kartais atrodo, kad sekame jas. Pavyzdžiui, gurmaniški kvapai, kurie jau kelerius metus laikomi viena ryškiausių krypčių. Bet iš tiesų Viktorijai jie patiko dar tada, kai „pistacija“ nebuvo tendencija. Obuoliai, šokoladas, degintas cukrus, kepinti riešutai – tai ne mada, o jos asmeninis pasaulis. Ji tiesiog kuria tai, kas jai artima. Jei tai sutampa su tendencija – tebūnie. Bet tai nėra siekis įtikti.

Kitose srityse, žinoma, taikome šiuolaikinius, mokslu paremtus principus. Naudojame saugesnes, tvaresnes, laboratorijose sintezuotas žaliavas, keičiame jomis kai kurias natūralias esencijas, jei to reikalauja ekologiniai, saugumo standartai ar kūrybinis užmanymas. Bet tai jau ne tendencija – tai atsakingumas.

Kas yra jūsų tikslinis klientas?

Sunku tiksliai apibrėžti tikslinį klientą, nes kvepinasi beveik visi. Bet mūsų atveju turbūt tai žmogus, kuris ieško išskirtinumo ir vertina autorinę parfumeriją. Tai tie, kuriems svarbu ne tik kvapas, bet ir kas jį sukūrė, kokia idėja slypi už viso to. Dažniausiai tai – ne naujokas parfumerijoje.Tai žmogus, kuris jau susipažinęs su pagrindais – galbūt pažįsta klasikus, domėjosi nišine parfumerija, turi savo atradimų. Jis žino, kad kvapas gali būti ne tik malonus, bet ir prasmingas.

Kiekvienas verslas turi savo išbandymų. Kokie buvo jūsų didžiausi iššūkiai šiame kelyje? Ar yra kažkas, su kuo vis dar susiduriate šiandien? 

Kai kasdien dirbi savo darbą, daug dalykų, kuriuos iš išorės galima pavadinti iššūkiais, tiesiog tampa norma. Tai – natūrali verslo dalis. Bet jei kalbėtume apie labai konkrečius atvejus parfumerijoje, vienas ryškiausių nutiko su mūsų kvapu „LIUR.34“. Vienas pagrindinių tiekėjų netikėtai nebegalėjo tiekti svarbios žaliavos ir viskas sustojo. Net kai turi formulę, pati gamyba yra lėtas, preciziškas procesas. Nuo pirmų lašų iki galutinio produkto gali praeiti keli mėnesiai. O tuo metu žmonės jau rašo, klausia, laukia: „Kada vėl bus? Kur galėsim įsigyti?“ Didžiausi iššūkiai, kaip dažniausiai ir būna, kyla dėl žaliavų. Mes renkamės tai, kas aukščiausios kokybės, maksimaliai gryna, išieškota. Kartais tenka vykti į Prancūziją, kalbėtis gyvai, nes kai sieki tikslumo ir pagarbos žaliavai, ne viskas išsisprendžia elektroniniuose laiškuose.

Tiesa, kartais susiduriame ne tiek su nesusipratimu, kiek su įsišaknijusiais mitais, kurie vis dar stipriai veikia žmonių suvokimą apie parfumeriją. Vienas populiariausių šiuo metu, kad kokybiški kvepalai turi ilgai išsilaikyti. Parfumerijos profesionalai tai išgirdę dažniausiai varto akis, kvapo išsilaikymas ir kokybė – nelabai ką bendro tarpusavyje turintys dalykai. 

Kvapo išsilaikymas priklauso nuo kompozicijos, nuo pasirinkto stiliaus, mūsų odos, bet ne nuo to, ar žaliavos buvo kokybiškos. Kartais tyčia kuriamas kvapas, kuris gyvena kelias valandas ir būtent tuo savo trumpumu tampa ypatingas. Kartais specialiai kuriamas ilgai išliekantis aromatas iš pigių ir prastų žaliavų vien tam, nes lengviau bus parduoti. 

Tad jei kas klausia, domisi, bando suprasti – mes visada su džiaugsmu atsakome, paaiškiname, pasidalijame žiniomis. Nes tai irgi mūsų darbo dalis.

Jeigu dabar iš naujo kurtumėte verslą su šiomis žiniomis, kurias jau turit, ką darytumėt kitaip? 

Jei kažką darytume kitaip tikriausiai daugiau dėmesio skirtume vizualinei komunikacijai, nes šiandien vaizdas dažniausiai pasitinka pirmas. Iš pradžių, kaip ir daugelis, buvome idealistai – tikėjome, kad žmonės pirmiausia gilinsis į kvapą, į idėją, į tai, kas slypi už buteliuko. Ir vis dar tuo naiviai tikime. Tačiau ilgainiui supranti – kvapas turi būti ne tik geras, bet ir pastebėtas. Ši realybė – ne nauja. Tai ilgai formavęsis reiškinys, kai parfumerijoje vis stipriau pradėjo dominuoti įvaizdis, ne turinys. Tačiau į tai žiūrime labai ramiai, nes kai esi tikras dėl turinio – žinai, jog ilgalaikėje perspektyvoje laimi ne triukšmas. 

Kur galima įsigyti jūsų kvepalų? 

Mūsų kvepalus galima įsigyti oficialioje svetainėje – www.liurparfum.com – bei septyniose partnerių parduotuvėse Lietuvoje.
Alytuje mūsų kvapai gyvena parfumerijos parduotuvėje The Home Story, Ulonų g. 33D.

Kokie Jūsų ateities planai? 

Trumpalaikėje perspektyvoje mūsų naujas leidimas, išlaikantis mūsų konceptą: kvepalai tai emocija. Bet galiu atskleisti tik tiek – tai bus šiek tiek kitoks mūsų žingsnis. Daugiau kol kas neišduosiu. Pamatysite visai netrukus.

Ko palinkėtumėte kitiems verslams, pradedantiems ar norintiems pradėti? 

Palinkėčiau tokių klientų, kokius turime mes – smalsių, pagarbių. Jie ne tik įkvepia, bet ir padaro kasdienį darbą lengvesnį.
Ir dar – niekada nenuleisti rankų. Bus dienų, kai viskas atrodys per lėta, per tylu, per sunku. Kai norėsis sustoti. Bet būtent tada verta atsikvėpti, persiorientuoti, ir judėti toliau.
Nes rezultatai ateina. Ne visada tada, kai jų lauki, bet visada tada, kai esi jiems pasiruošęs.

Alytaus miesto Komunikacijos skyriaus informacija