Margionyse vykusioje tradicinėje „Citnaginėje“ vaidino kaimo teatrai iš visos Lietuvos
- Varėnos rajonas
danieliusnet
- 0
- 11 minutes read
Rūta Averkienė
Beveik šimtmetį gyvuojantis legendinis Margionių klojimo teatras tęsia gražią tradiciją – čia jau penkioliktus metus iš eilės žiūrovus džiugino kaimo teatrų šventė–konkursas „Citnaginė“. Jo metu buvo varžomasi dėl režisieriaus Juozo Gaidžio premijos. Šiemet margaspalviais vasaros žolynais iš tebežydinčių kaimo darželių ir pievų išdabintame po gaisro atstatytame Margionių klojime vaidino septyni teatrai iš visos Lietuvos. Jis vos talpino žiūrovus – vietinius margioniškius, kaime vasarojančius jų vaikus ir vaikaičius bei svečius, gausiai susirinkusius į tradicinę „Citnaginę“.
Foto galerija:
Kasmet vis didesnio populiarumo įgaunanti kaimo teatrų šventė dar kartą liudija, jog ji turi vykti būtent čia, Margionyse. Kur tebegyvuoja Margionių klojimo teatras, kur tebeplevena prieš trisdešimt metų į Amžinybę iškeliavusio Margionių „Strazdelio“ – kaimo šviesuolio, poeto ir „režisoriaus“ Juozo Gaidžio dvasia. Kur kiekviename kaimo name per tuos devyniasdešimt su trupučiu metų gyveno ir tebegyvena artistų. Juk margioniškiai, pirmąkart 1929 metais suvaidinę A.Vilkutaičio-Keturakio komedijoje ,,Amerika pirtyje“, kurią, vietinio jaunimo padedamas, pastatė Margionių pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas, vaidina iki šiol.
Šiemet „Citnaginė“ vyko dvi dienas. Šeštadienį šventę tautiška giesme pradėjo dainingosios Margionių moterys, o kartu su jomis giedojo visi žiūrovai. Po iškilmingo jos atidarymo dalyviai ir svečiai žiūrėjo dokumentinį filmą apie „Citnaginės“ istoriją. Įdomią paskaitą ,,Liaudiškojo teatro ištakos: klojimas – senųjų aukojimų ir papročių vieta“ skaitė Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos katedros profesorius dr. Rimantas Balsys. Po jo žiūrovai mėgavosi Kupiškio kultūros centro Skapiškio padalinio mėgėjų teatro ,,Stebulė“ spektakliu ,,Nulaužytų šakų giesmės“, režisuotu Vitos Vadoklytės ir Varėnos kultūros centro teatro studijos ,,Kizas“ spektakliu ,,Sapnas pagal kodeksą“, režisuotu Tomo Kizelio.
,,Citnaginė“ šiemet nukeliavo ir į kitus šilų kaimus. Marcinkonių kaimo bendruomenės namuose buvo parodytas Nevarėnų kultūros centro mėgėjų teatro ,,Žibintas“ spektaklis ,,Numų arešts“, režisuotas Alvydos Kniurienės, o Mardasavo kaimo ,,Dzūkų namuose“ – Varėnos kultūros centro Merkinės mėgėjų teatro ,,Dilgynė“ spektaklis ,,Išprotėjęs pasaulis“, režisuotas Laimutės Jakštienės.
Sekmadienį Margionių klojimo teatre dėl Juozo Gaidžio premijos varžėsi net septyni mėgėjų meno kolektyvai. Visi artistai, kurie vaidino Margionių klojimo scenoje, žiūrovams tarsi dovanojo po mažą teatro magijos stebuklą.
Charizmatiškieji Margionių klojimo teatro artistai dzūkiška tarme įtaigiai suvaidino Rimutės Avižinienės režisuotą Juozo Gaidžio spektaklį „Ašarų pakalnė“. Jį praturtino scenos iš Algimanto Puipos sukurto filmo, kuriose buvo galima išvysti ir jau į Amžinybę išėjusius kaimo artistus.
Nevarėnų kultūros centro mėgėjų teatras „Žibintas“ vaidino spektaklį ,,Numų arešts“, režisuotą Alvydos Kniurienės. Vievio kultūros centro „Vievio teatras“ vaidino spektaklį ,,Devynbėdžiai“, režisuotą Vytauto Mikalausko. Seinų „Lietuvių namų“ mėgėjų teatras „Kultuvė“ vaidino spektaklį ,,Generalinė repticija”, režisuotą Eugenijaus Kaminsko. Marijampolės kultūros centro Sasnavos skyriaus Puskelnių kaimo mėgėjų teatras „Kuparas“ suvadino spektaklį ,,Kunigo naudą velniai gaudo“, režisuotą Birutės Labutytės.
Kamajų seniūnijos mėgėjų teatro grupė suvaidino spektaklį ,,Strazdelio teismas”, režisuotą Nijolės Čirūnienės.
Varėnos kultūros centro Merkinės mėgėjų teatras ,,Dilgynė“ suvaidino spektaklį ,,Išprotėjęs pasaulis“, režisuotą Laimutės Jakštienės.
Nugalėtoją, vertą režisieriaus Juozo Gaidžio premijos, rinko komisija: aktorius, režisierius Tomas Kizelis, Varėnos kultūros centro renginių organizatorė, režisierė Janina Samulionienė ir margioniškė Lina Vosylienė. Buvo vertinama režisūra, scenografija bei artistų vaidyba.
Šių metų „Citnaginės“ laureatu tapo geriausiu spektakliu pripažintas „Vievio teatro“ spektaklis „Devynbėdžiai“, režisuotas Vytauto Mikalausko. Nugalėtojams buvo įteikta 500 eurų vertės Margionių kaimo režisieriaus Juozo Gaidžio premija. Ją atsiėmęs teatro vadovas Vytautas Mikalauskas pasidžiaugė, jog teatrui šis įvertinimas yra itin reikšmingas ir svarbus. Suvenyrais ir padėkomis buvo apdovanoti kiekvieno teatro geriausia aktorė ir geriausias aktorius.
Komisijos pirmininkas T. Kizelis džiaugėsi, jog ir komisija, ir žiūrovai po teatrų pasirodymų pilni gražiausių emocijų ir įspūdžių. „Ir nors premija atiteko vienam teatrui, manau, kad visi esat patys geriausi, nes jūs visi šiandien lipot į sceną, puikiai vaidinot – juk tam reikia turėti drąsos, energijos ir vidinės šviesos. Ačiū renginio „sielai“ Rimutei Avižinienei, ačiū visiems dalyviams“.
Su nuotaikinga švente visus pasveikino Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Laima Denutienė. Ji dėkojo festivalio sumanytojai ir organizatorei Rimutei Avižinienei už puikiai suorganizuotą šventę ir įteikė pyragą, o teatrams dėkojo už dovanotas įsimintinas akimirkas.
Smagias melodijas iki vakaro trukusioje vakaronėje grojo linksmasis Margionių kaimo muzikantas Vytautas Jezukevičius.
Marcinkonių kultūros centro direktorė, ilgametė Margionių klojimo teatro vadovė ir režisierė Rima Avižinienė pažymi, kad labai simboliška, jog ši kaimo teatrų šventė vyksta Margionyse. Juk jei ir Juozas Gaidys būtų gimęs ne 1908 metais, o dar anksčiau, neabejotinai pirmasis lietuviškas spektaklis būtų suvaidintas Margionyse. Ji džiaugiasi, kad nors iš Juozo Gaidžio spektakliuose vaidinusių jau nedaug yra belikusių gyvų, tačiau šiandieniniame teatre noriai vaidina jų vaikai ir vaikaičiai. Iš viso vaidinančių, dainuojančių ir muzikuojančių klojime teatre yra daugiau kaip dešimt. „Pati pagrindinė šio festivalio idėja – paskatinti kaimo žmones vaidinti ir kurti vaidinimus, kaip tai darė Juozas Gaidys. Sumanymas gimė ir dėl to, kad norėjosi, jog kaimo teatre vaidinantys žmonės vaidintų ne tik savo kaime, pamatytų, kaip vaidina kito kaimo artistai, vieni iš kitų pasimokytų. Džiaugiuosi, kad jis pavyko ir Margionyse turėjo progą suvaidinti talentingi kolektyvai iš visos Lietuvos. Šiuo festivaliu siekiam paskatinti teatrus, kurie dirba kaimuose. Man labai smagu, kad ir Margionių klojimo teatras tarsi atgimė naujai. Teatre dabar vaidina buvusių artistų vaikai ir vaikaičiai. Nors jie čia negyvena, tik vasaroja, bet jau ankstyvą pavasarį pradeda domėtis, ar galės teatre vaidinti, ar bus naujas spektaklis. Negaliu atsidžiaugti, nes margioniškiai – ypatingi žmonės, su jais taip lengva bendrauti ir dirbti. Teatro tradicija numirs su paskutiniu Margionių artistu, bet to niekada neatsitiks, nes Margionys gyvuoja ir gyvuos“,– gyrė Margionių kaimo artistus režisierė. Ji pagyrimų negailėjo ir kitiems šventėje dalyvavusiems artistams.
Išties, žaliais Dzūkijos pušynais apsigaubęs Margionių kaimas unikalus ne tik gražia gamta, Vėlinių laužais, bet ir tuo, kad gali didžiuotis vienintelis Lietuvoje turįs klojimo teatrą, kuriame vaidina paprasti kaimo žmonės. Nėra kitame Lietuvos kaime žmogaus, kuris būtų poetas, dainininkas, artistas, režisierius ir dramaturgas kartu, koks buvo Juozas Gaidys. Nėra ir kito kaimo, kuris turėtų savo klojimo teatrą, gyvuojantį devyniasdešimt dvejus metus. Nėra Margionyse ir tokio namo ar šeimos, iš kurios kas nors nebūtų šiame teatre vaidinęs.
Abi dienas Margionyse buvo ne tik vaidinama. Visi norintys su margioniške režisiere ir etnografe Onute Drobeliene galėjo leistis į ekskursiją po Margionių kaimą ir po „Bobos Daržą“.
Visą savaitgalį šalia klojimo šurmuliavo Šilų amatų ir mainų turgelis, kvietęs paragauti, nusipirkti, mainytis ir bendrauti.
Buvo prisiminta kaimo ir teatro praeitis, simboliškai nusilenkta legendiniam kaimo režisieriui Juozui Gaidžiui, teatro įkūrėjams, puoselėtojams ir jame vaidinusiems paprastiems kaimo žmonėms. Nes jie, kad ir jokių akademijų nebaigę, stebina savo duotybėmis. Kaip ir režisierius, mokslų nebaigęs, sako, kad ir tikro teatro nematęs, bet sugebėjęs nepaprastai režisuoti. Margioniškiai visada buvo tikri patriotai ir lietuvybės puoselėtojai. 1920 metais lenkams užgrobus Vilniaus kraštą, kaime gana greitai susikūrė Šv. Kazimiero draugija, kurios nariai platino lietuvišką spaudą. Pirmąjį teatro spektaklį ,,Ameriką pirtyje“, vietinio jaunimo padedamas, pastatė Margionių pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas. Tačiau norint vaidinimą rodyti, reikėjo važiuoti į Gardiną ir gauti ,,paveleniją“ (leidimą). Daug suvaržymų Margionių kaimo žmonėms teko patirti lenkmečiu. Lenkai nupjaudavo lietuvių pastatytus kryžius. Margioniškiai, tautinių ambicijų vedini, išgirdę, kad gretimame Marcinkonių kaime lenkai kryžių prie bažnyčios nupjovė, patys padarė kryžių ir savo kaime pastatė. Margioniškių kryžius išliko, nes jį kaimo vyrai net ir naktimis saugojo. Kitas sunkus etapas Margionims – 1939 metai, kuomet, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, visi kaimo vyrai buvo paimti kariuomenėn. Ne visi grįžo iš karo, kai kurie atsidūrė Vokietijoje ar net Kanadoje. Kiti, pabėgę iš nelaisvės, grįžo į gimtuosius Margionis. Vienas iš jų buvo Juozas Gaidys. Nuo kaimo darbų atitrūkęs, jis ne tik režisavo, bet ir pats parašė du vaidinimus – ,,Ašarų pakalnėje“ ir ,,Siratų ašaras“. Pirmasis buvo pastatytas 1941 metais birželio 20-ąją – kelios dienos iki karo. Savamokslis teatro režisierius, dramaturgas ir poetas kūrė apie Margionis – vaizduodamas savo kaimo žmones, jų papročius, gerąsias savybes ir ydas, o ant scenos kvietė vėlgi margioniškius, kurie vaidino daugiausia čia pat, kieno nors klojime. Jis su kaimo artistais pastatė devyniolika įvairių teatro vaidinimų. Šitie vaidinimai nebuvo vien tik pramoga, tai buvo ir tam tikras pasipriešinimas prieš tuometinės valdžios vykdomą politiką. Pasibaigus spektakliui Juozas Gaidys visada kreipdavosi į žiūrovus: „Brangus jaunime! Mylėk savo gimtąją Nemuno krašto žemę, mylėk liaudį, mylėk darbą, gamtos grožį, bet už vis labiausiai, mielas jaunime, mylėk savo brangiausiąjį turtą – savo motinas… Kad mūsų brangioji Tėvynė Lietuva didžiuotųsi jūsų kilniais ir ryžtingais darbais. Tada tik mes giedosime drąsiai ir išdidžiai: „Lietuva, Tėvyne mūsų…“. Kaimo „režisoriui“ J. Gaidžiui išėjus amžinybėn, teatro veikla buvo kiek apmirusi. 1993 metais Margionių kaime teatrui buvo pastatytas klojimas, teatrui vadovauti pradėjo ir vadovauja iki šiol Rimutė Avižinienė.
Klojimo teatre skambėjo gražiausios senovinės Margionių kaimo dainininkių atliekamos dainos. Jos giedojo Juozo Gaidžio giesmes, kurios skambėdavo prieš kiekvieną klojimo teatro spektaklį. Po vaidinimų dalyvių laukė grybų sriuba ir kitos dzūkiškos vaišės bei smagi vakaronė.
