II pakopos pensijų fondai: kaip lietuviai planuoja panaudoti sukauptas lėšas?

Didėjant gyventojų sukauptoms sumoms II pakopos pensijų fonduose, keičiasi ir jų požiūris į šiuos pinigus. Naujausia Swedbank užsakymu atlikta apklausa atskleidžia, kad kuo didesnį kapitalą žmonės yra sukaupę, tuo dažniau jį vertina kaip ilgalaikę investiciją, o ne trumpalaikių poreikių sprendimo šaltinį.

Mažesnės sumos – šiandienos poreikiams, didesnės – ateičiai

Tyrimo duomenimis, dauguma gyventojų planuoja atsiimti iki 10 tūkst. eurų iš II pakopos pensijų fondų. Dažniausiai minimos sumos:

• iki 3 tūkst. eurų – kas penktas gyventojas,
• 3–5 tūkst. eurų – kas ketvirtas,
• 7–10 tūkst. eurų – beveik kas šeštas.

Tuo metu didesnes nei 10 tūkst. eurų sumas planuoja atsiimti gerokai mažesnė dalis apklaustųjų.

Pasak Justina Bagdanavičiūtė, augant sukauptai sumai, keičiasi ir gyventojų mąstymas: mažesnės lėšos dažniau suvokiamos kaip papildomos pajamos, o didesnės – kaip kapitalas, kurį verta išsaugoti ar investuoti.

Investavimas populiarėja tarp sukaupusių daugiau

Apklausos rezultatai rodo aiškią tendenciją:

• iš tų, kurie planuoja atsiimti iki 3 tūkst. eurų, apie 39 proc. lėšas skirtų taupymui ar investavimui;
• tarp sukaupusių 10–15 tūkst. eurų ši dalis išauga iki beveik 68 proc.;
• tarp turinčių daugiau nei 15 tūkst. eurų – net viršija 80 proc.

Tai rodo, kad didesnės sumos skatina ilgalaikį finansinį planavimą ir atsakingesnį požiūrį į pinigų valdymą.

Sprendimą lemia ir atsiimamos sumos dalis

Gyventojų elgsena priklauso ne tik nuo sukauptos sumos dydžio, bet ir nuo to, kiek jos planuojama atsiimti. Apklausos duomenimis:

• 57 proc. planuojančių atsiimti visą sumą linkę ją taupyti ar investuoti;
• 56 proc. ketinančių atsiimti tik nedidelę dalį (iki 25 proc.) dažniau renkasi vartojimą.

Tai leidžia daryti išvadą, kad sprendimas dėl lėšų atsiėmimo dažnai yra susijęs su konkrečiais finansiniais tikslais – nuo ilgalaikio investavimo iki trumpalaikių poreikių patenkinimo.

Pinigai dažniausiai skiriami būstui ir sveikatai

Tarp gyventojų, kurie planuoja bent dalį lėšų skirti vartojimui, dominuoja praktiški sprendimai:

• būsto atnaujinimas – 22 proc.,
• sveikatos priežiūra – 15 proc.,
• finansinių įsipareigojimų padengimas – 13 proc.

Rečiau lėšos būtų naudojamos automobiliams, kelionėms ar kasdienėms išlaidoms.

Amžiaus grupių analizė rodo, kad 36–45 metų gyventojai dažniau investuotų į būsto gerinimą, o vyresni nei 56 metų – į sveikatos priežiūrą, tačiau bendros tendencijos išlieka panašios.

Apgalvoti sprendimai, o ne impulsyvus vartojimas

Ekspertai pabrėžia, kad net ir vartojimui skiriamos lėšos dažniausiai naudojamos ne spontaniškai, o apgalvotai – ilgiau planuotiems ar būtiniems poreikiams.

Ši tendencija rodo augantį finansinį sąmoningumą Lietuvoje: gyventojai vis dažniau vertina savo pensijų kaupimą ne tik kaip ateities garantą, bet ir kaip svarbų finansinį instrumentą, padedantį priimti strategiškai pagrįstus sprendimus šiandien.

Pagal – Petras Lingė – Swedbank