1000 akacijų Merkinės piliakalnyje 1935-aisiais

Jonas Miškinis
Nėra lietuvio, kuris nežinotų garsiosios Merkinės pilies. O jei kuris jos ir nematė, tam Krėvės „Dainavos šalies padavimai“ apie ją pasakė. Žinoma, amžiams slenkant ir srauniam Stangės upeliui pašonėje jo čiurlenant, pamažu ta mūsų tautos brangenybė ėmė dilti. Kai kada drįsdavo jį net paties žmogaus ranka pažeisti. Prasidėjus didžiajam karui, piliakalnio viršukalnėje buvo išrausti gilūs apkasai, iš kurių vėliau rusai daug kartų šaudė vokiečius.

1921 m. viduriniosios mokyklos mokytojai su mokiniais ryžosi rūpintis piliakalnio sutvarkymu ir apsaugojimu. Abeji okupantų apkasai buvo sulyginti, Stangės upelio nugriautieji krantai apsodinti gluosniais, o piliakalnio viršūnėje pasodintas Kęstučio medis ir pastatytas aukštas stiebas, ant kurio tautiškų švenčių proga plevėsuodavo mūsų vėliava.

Tačiau nutautėjusiems miestelėnams tas nepatikdavo ir jie ir jie pradėjo reikšti pretenzijų, kad piliakalnis yra jų nuosavybė. Čia įsikišo, tuomet uoliai veikusi, Lietuvai pagražinti draugijos Merkinės skyriaus valdyba, kurios globai ir buvo pavestas piliakalnis. Tuomet kalnas buvo aptvertas spygliuota viela, o į kalną įeiti padaryti vartai. Tačiau 1929 m. užsidarius vidurinei mokyklai, sumažėjo Merkinėje inteligentinės jėgos ir piliakalnio priežiūra vėl atsidūrė liūdnoje būklėje.

Ir tik pernai rudenį Alytaus miškininkų mokykla, direktoriui A. Rukuižai vadovaujant, atvažiavo į Merkinę ir piliakalny pasodino 1000 baltųjų akacijų, kurios dabar gražiai auga.

Merkiniečiams inteligentams reikėtų įvertinti šį kilnų miškininkų darbą ir daboti, kad tie medeliai augtų ir bujotų.
Mūsų kraštas. 1935 m.
Posted in Dzūkijos miestų ir miestelių istorinė raida, ISTORIJA, Nepriklausoma Lietuva, SPAUDOS ARCHYVAS
Gintarinesvajone.lt