5 mitai apie Bendrąjį pagalbos centrą

Spalio 2-oji žinoma kaip
Angelų sargų diena. Šią dieną savo profesinę šventę mini policija. Tačiau tik nedaugelis
žino, kad spalio 2-ąją savo gimtadienį švenčia ir Bendrasis pagalbos centras
(BPC), 2003 metų spalio 2 dieną įregistruotas dabartiniame Juridinių asmenų
registre. Ir nors netrukus jis pradės skaičiuoti jau šešioliktuosius savo
veiklos metus, visuomenėje vis dar egzistuoja nemažai su BPC susijusių mitų.
1 mitas: sunaikinta gera sistema, kai pagalbos
tarnyboms būdavo skambinama tiesiogiai telefono numeriais 01, 02 ir 03.
Dviženkliai
numeriai tiko tik fiksuotam ryšiui. Mobilaus ryšio operatoriai naudoja
skirtingas trijų skaitmenų kombinacijas, kurios sunkiau įsimenamos.
Vieną numerį,
veikiantį visuose – tiek fiksuoto, tiek mobilaus ryšio – tinkluose, streso
atveju lengviau prisiminti nei kelis. Be to, nebereikia skambinti keliais
numeriais ir kviesti skirtingas tarnybas: užtenka paskambinti 112, o jau
skambučių operatoriai pasirūpina, kokias tarnybas reikia informuoti. Taip
sutrumpėja informacijos perdavimo ir reagavimo laikas.
Skambinimas
telefono numeriu 112 turi ir kitų privalumų:
·
skambutis
numeriu 112 turi pirmumo teisę tinkle – tai ypač aktualu piko metu, kai
mobiliojo ryšio tinklas yra perkrautas;
·
jeigu
nėra SIM kortelės, ji neveikia ar negali prisijungti prie savo tinklo, skubios
pagalbos skambutis numeriu 112 vis tiek aptarnaujamas;
·
skambutis
numeriu 112 yra nemokamas, todėl jis galimas net esant nepakankamam sąskaitos
likučiui;
·
norint
surinkti numerį 112 nereikia atrakinti telefono ar įvesti PIN kodo;
·
skambinant
numeriu 112 mobiliojo ryšio operatoriai nustato ir perduoda BPC skambinančiojo
buvimo vietos duomenis.
Verta
prisiminti ir tai, jog telefono numeris 112 veikia visoje Europoje ir net už
jos ribų.
2 mitas: steigiant BPC išleista dešimtys milijonų eurų.
BPC veiklos
užtikrinimui, įskaitant darbo užmokestį (70 proc. visų asignavimų), turto
įsigijimą, pastatų įrengimą, informacinės sistemos kūrimą ir kitas išlaidas,
nuo jo įsteigimo 2003 metais iki 2018 metų I pusmečio pabaigos buvo panaudota
51 mln. eurų iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto.
Tačiau
įkūrus BPC buvo panaikinta daug mažų policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo
tarnybos dispečerinių, veikusių rajonuose. Vietoj jų liko tik 3 teritoriniai
BPC skyriai ir 10 policijos operatyvaus valdymo padalinių apskričių centruose.
Skaičiuojama, kad vien dėl to dabar kasmet yra sutaupoma ne mažiau kaip po 6
mln. eurų ir visos investicijos į BPC sukūrimą jau yra atsipirkusios.
3 mitas: BPC nesugeba nustatyti skambinančiojo vietos.
BPC pats niekada
nenustatinėjo ir nenustatinėja skambinančio asmens buvimo vietos. Apytikrę
vietą nustato ir BPC duomenis perduoda mobiliojo ryšio operatoriai „Telia“,
„Bitė“ ir „Tele2“ pagal mobiliojo telefono prisijungimą prie mobiliojo ryšio
bazinės stoties (bokšto), todėl šių duomenų tikslumas visiškai priklauso nuo
mobiliojo ryšio operatorių techninių galimybių. BPC mobiliojo ryšio operatorių
perduodamus duomenis tik priima ir atvaizduoja operatoriaus darbo vietoje.
Tačiau
galima gyventojus nuraminti, kad tokia tvarka galioja visame pasaulyje ir
skambinančiojo vietos nustatymo galimybės mūsų šalyje atitinka visus Europos
Sąjungos reikalavimus, nė kiek nenusileisdamos kitoms Europos šalims.
Priešingai – Lietuva pagal vietos duomenų nustatymo greitį ir tikslumą lenkia
daugelį kitų šalių. Pavyzdžiui, Lietuvoje jau antrus metus veikianti AML[1] funkcija kol kas yra
įdiegta tik dešimtyje pasaulio šalių: be Lietuvos dar Jungtinėje Karalystėje,
Estijoje, Austrijoje, Islandijoje, Belgijoje, Airijoje, Suomijoje, Slovėnijoje
ir Naujojoje Zelandijoje.
4 mitas: BPC operatoriai, užuot siuntę pagalbą,
uždavinėja daug nereikalingų klausimų, todėl užtrunka pagalbos suteikimas.
BPC operatoriai
bendrauja su skambinančiu asmeniu pildydami elektroninę pranešimo kortelę,
kurios duomenys jau pokalbio metu automatiniu būdu gali būti perduoti
reikiamoms tarnyboms (tai ypač aktualu iškilus pavojui gyvybei ar gaisro
atveju).
Klausimai, kurie
užduodami skambinantiesiems, yra suderinti su pagalbos tarnybomis pagal jų
nustatytus klausimynus ir įvykių klasifikatorius. Atsakymai į užduodamus
klausimus yra svarbūs į pagalbą skubančioms pajėgoms, todėl reikia pasistengti
kuo tiksliau į juos atsakyti.
Pavyzdžiui,
pranešant apie eismo įvykį, greitosios medicinos pagalbos tarnybai svarbus
sužeistų žmonių skaičius, priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms – ar yra
prispaustų žmonių, išsiliejusių teršalų, policijai – į eismo įvykį patekusių
transporto priemonių skaičius, tipas, markės ir valstybiniai numeriai, ar visos
eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės yra vietoje. Reaguojant į
užpuolimą, operatorius paprašys apibūdinti užpuoliką: nusakyti jo amžių, ūgį,
plaukų spalvą, aprangą, ypatingas žymes ir panašiai.
Deja, kartais
žmonės, užuot atsakę į klausimus, pradeda ginčytis ir nurodinėti operatoriui,
ką jis turi daryti. Tokiu atveju pokalbis užtrunka ilgiau ir nėra surenkama
visa svarbi informacija. Tam, kad skambinančiajam būtų suteikta greita ir
profesionali pagalba, būtinas geranoriškas abipusis bendradarbiavimas.
5 mitas: 112 yra bendrasis pagalbos telefonas, todėl
pagalba turi būti teikiama įvairiais gyvenimo atvejais, kai reikia pagalbos.
Bendrasis skubios
pagalbos telefono numeris 112 yra skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar
padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai,
saugumui, aplinkai ar turtui ir iškviesti pagalbos tarnybas į įvykio vietą.
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymu, pagalbos tarnybomis
laikomos policija, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir greitosios medicinos
pagalbos tarnyba.
Įvykus gedimams
pastato inžineriniuose tinkluose, dingus elektrai ar užmiršus SIM kortelės PIN
kodą minėtos pagalbos tarnybos niekuo negali padėti, o netikslingi skambučiai
užima linijas ir gali būti sunkiau prisiskambinti asmenims, kuriems nelaimės
vietoje realiai reikalinga skubi policininkų, ugniagesių gelbėtojų ar medikų
pagalba.
Norint sužinoti,
kokiu numeriu reikia išsikviesti avarinę tarnybą, pranešti apie nutrauktus
elektros tinklus, reikėtų skambinti informacijos telefono numeriu 118.
[1]
AML funkcija
yra paremta pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GPS) duomenų
perdavimu: paskambinus numeriu 112 išmaniuoju telefonu su „Android“ arba „iOS“
operacine sistema, telefonas pagal GPS, Wi-Fi arba mobiliojo ryšio siųstuvų
radijo signalus pats nusistato savo buvimo vietą ir jos koordinates išsiunčia BPC.