Adventinis rytmetys Butrimonių gimnazijoje

Nenumaldomai besisukantis Laiko ratas tarsi
sulėtina žingsnį keliaudamas adventu, kai paslaptingiausiame gamtos virsme jau
ryškėja grįžtančios saulės kontūras. Šviesos laukimo įprasminimas –
atsigręžimas į mūsų etninę savastį, senąsias šio laikotarpio tradicijas ir
papročius.

Butrimonių gimnazijos bendruomenė puoselėja
renginių, skirtų etninei  kultūrai,
tradiciją. Šiemet gruodžio 21-osios Adventinis rytmetys buvo kupinas ritualinės
rimties ir ypatingo susikaupimo.

Balta linine staltiese užtiestas stalas su
adventiniais vainikais, lėtas, neskubrus lininiais rūbais apsirengusių
jaunuolių ir merginių žingsnis ir rankose nešamų žvakučių viltingas plevenimas,
susikaupimo nuskaidrinti veidai, apeiginis giedojimas, duonos atnešimas kūrė
virš  pilkos kasdienybės pakylėtą
sakrališką nuotaiką. Žodžio ir judesio kompoziciją, kurios kiekvienas elementas
kruopščiai apgalvotas, atrinktas ir įprasmintas, sukūrė dramos būrelio vadovė
Asta Daironienė ir šokių kolektyvo „Gojelis“ vadovė su savo ugdytiniais.
Kompozicijoje gražiai suskambėjo adventinė giesmė “Leliumoj“ (ugdytinius
parengė gimnazijos choro vadovė Neringa Valvonienė).

Kompozicija perteikė mūsų protėvių senosios
mitinės pasaulėjautos archetipinius vaizdinius, buvo sugrįžta prie apeiginių
linkėjimų šiuo prieškalėdiniu mistiniu laiku, kai veikia daugybė apribojimų,
apimančių ir žmogaus fizinę veiklą, ir dvasinį gyvenimą. Buvo priminti
moraliniai doroviniai įsipareigojimai – atiduoti skolas, susitaikyti su artimu
ir savimi, atsiprašyti, sustiprinti ryšį su Aukščiausiuoju. O duonos kepalo
atnešimas ir padėjimas ant stalo simbolizavo ateinančių metų derlingumą, gausą,
skalsą, saugumą ir bendrystę. Renginio vedėjos 
A.Daironienė ir IV g klasės gimnazistė Laura Vaičiūnaitė pakvietė
pristatyti tradicinio kūčių stalo valgius. Kiekviena klasė, mokinių taryba,
mokytojai, administracijos darbuotojai, pagalbinis personalas nešė savo
pagamintus patiekalus, kalbėjo apie jų reikšmę, svarbą, gaminimo būdą ir dėjo
ant kūčių stalo, prie kurio vedėjos pakvietė visus susiburti ir simboliškai
dalyvauti apeiginiame valgyme. Būtent stalo, kaip vienijančio, ir visą
bendruomenę, šeimą, ir amžinybėn išėjusiuosius sujungiančio elemento, svarba
buvo priminta ir įprasminta.

Buvo prisiminti ir įvairūs adventinio
laikotarpio būrimai, kurie būdavo neatsiejama tolesnė Kūčių vakarienės dalis:
šiaudo iš po staltiesės traukimas, kūčiukų skaičiavimas, spėjimas, kas yra po
apverstu puodeliu.

Šio gražaus ir prasmingo renginio svarbiausia
žinia kiekvienam – neatitrūkti nuo savo šaknų, puoselėti etninę tapatybę ir
vadovautis bendražmogiškosiomis  vertybėmis.

Paprasti dalykai – įsiklausyti, išgirsti vienam
kitą, dalytis šiluma ir kurti bendrystę – pripildo gyvenimą Šviesos ir
atitraukia Tamsą.

Butrimonių
gimnazijos mokytoja Renata Balčiūnienė