Alovėje “porinta” ne tik dzūkiškai, bet ir žemaitiškai…(foto)

Loreta Naujalienė

Balandžio 5 dieną Alovės pagrindinėje mokykoje skambėjo žemaitiška ir dzūkiška šneka. Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Alovės filialo bibliotekininkės Birutės Jarusevičienės iniciatyva vyko popietė  “Džiaugiuos galėdama pradžiuginti”. Joje dalyvavo literatė Teklė Džervienė, žemaitiškos prozos ir poezijos rinktinės “Žali žuolelė” autorė, bei literatė Svetlana Žadeikienė, kurią pažįstame kaip knygelės ,,Dzūkiškos pasakutės” autorę. Tai vienas iš Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos projekto, skirtoTarmių metams, renginių.

Popietė prasidėjo direktoriaus pavaduotojos ugdymui Jūratės Petkevičienės žodžiais apie gimtąją dzūkų tarmę, pačius dzūkus, jų gyvenimo būdą, charakterį, tradicijas. Tada žemaitiškai prabilo TeklėDžervienė, prieš trisdešimt septynerius metus atitekėjusi į Punią ir čia prigijusi. Ją sužavėjo dzūkų nuoširdumas, vaišingumas ir, žinoma, dainingumas. Viešnia supažindino su žemaitiškais tautiniais drabužiais, jų dėvėjimo tradicijomis. Poto visiems susirinkusiems uždavė keletą mįslių žemaitiškai. Mokiniai turėjo galimybę ne tik išgirsti, bet ir patys paskaityti žemaitiškai.

Kai prabilo Svetlana Žadeikienė, gerai pažįstama dzūkų tarmės puoselėtoja, visi lengviau atsikvėpė – juk tai sava, gerai suprantama ir  be galo artima šneka… Ji džiaugėsi galėdama kalbėti dzūkiškai (“dzūkų tarmė – kaip paukštuko giesmė”) ir labia apgailestavo, kad šiais laikais vis mažiau mokančių ir norinčių kalbėti tarmiškai. Pavyzdžiui, Šveicarijoje pradinėse klasėse mokoma tik tarmiškai, o italai bendrinę kalbą vartoja tik darbo vietoje… Dar literatė ne tik paaiškino keletą dzūkiškų posakių, bet ir paskaitė žemaitiškai iš naujosios Teklės Džervienės knygelės “Žali žuolelė”.

Renginyje padzūkavo ir mokyklos direktorius Juozas Navickas, aukštaitiškai prabilo muzikos mokytoja Aušra Pajedaitė – Jarmalavičienė, kilusi iš Rokiškio, bei pradinių klasių mokytoja Sigutė Kaminskienė – Žemaitijos atstovė. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jūratė Petkevičienė baigdama renginį pabrėžė, kad būtina puosėlėti kiekvieną tarmę ar šnektą – juk tai mūsų pradžių pradžia. Nuo lopšio girdėtos šnekos neturėtų užgožti jokios normos armados. Kalbėti tarmiškai – ne gėda, o garbė. 

Loreta Naujalienė

Alovės pagrindinės m-klos lietuvių kalbos mokytoja