Alovės klebonėlio Stanislovo Stankevičiaus netekčiai – metai. Ar ir kitus dvasininkus tolygiai prisimins parapijiečiai?

Balandžio 5 d. sukanka metai, kaip mirė ilgametis Kaišiadorių vyskupijos Alovės ir Ryliškių parapijų klebonas monsinjoras, visų vadintas Tėveliu, Stanislovas Stankevičius (1934-2023).

Metinės šv. Mišios už nuoširdų dvasininką aukojamos Alovės Švč. Trejybės bažnyčioje ketvirtadienį, balandžio mėn. 4 d. 12 val. ir sekmadienį, balandžio mėn. 7 d., taip pat 12 val.

Mūsų klebonėlį Stasiuką iki pat šių dienų visi prisimena ir gaili, mena gražiausiu žodžiu. Nes tokio atsidavusio dvasininko ir per visą Lietuvą nežinia ar galima kur surasti. Jis visada visus priimdavo ir vadindavo vardais, jam visi buvo savi ir žemiški, kiekvienam atleisdavo ir girdavo, bei patardavo, kad viskas bus gerai.

Tačiau viską pervželgus, galvoje sukasi dviprasmiškos mintys. Kai paklausau didžių politikų ir dvasininkų pasisakymų apie greitai bėgantį laiką ir palinkėjimą žmonėms truputį pristabdyti veiklas, darbus, atsigręžti pagaliau į savo artimą ir įvertinti pagrindines vertybes, imu ir susimąstau, o ar visi taip skambiai sakantys ir daro? Ar nebuvo įmanoma Alovės klebonėlį St. Stankevičių iškilmingai pagerbti sekmadienį, balandžio mėn. 7 d. (laidojimo dieną) visiems tinkamą dieną, kad ir vakarop,gausiai dalyvaujant visiems vyskupijos kunigams ir taip kartu su vietos parapijiečiais išreiškiant didžiausią pagarbą pirmajam Alytaus rajono garbės piliečiui? Žmonės paprasčiausiai kraipo pečiais, kaip metines šv. Mišias organizuoja ketvirtadienio vidurdienį, kada visi dirba? Antai jų a.a. kunigėlis visada galėjo, o štai vyskupijos atstovai negali, skuba, neturi laiko. Tarytum tai vykdoma kaip iš reikalo, iš bėdos.

Žinoma, žmonės į ketvirtadienio šv. Mišias atvyks iš paskutiniųjų, tačiau su ta pačia tylia mintimi, kad mes kunigėlį tai kol gyvi prisiminsim ir gerbsim, tik įdomu kas taip minės jį pakeitusius dvasininkus?

Video: