Alovės Tėveliukas pasitraukė iš klebono pareigų

53-ejus metus
be pertraukos tarnavęs Alytaus rajono Punios, Alovės ir Ryliškių parapijų
tikintiesiems, 88-erių metų monsinjoras kunigas, Alytaus rajono garbės pilietis
Stanislovas Stankevičius šiandien Alovės Švč. Trejybės bažnyčioje dėl ligos
atsisveikino su klebono pareigomis ir perdavė jas naujam administratoriui -
Daugų parapijos klebonui Vidui Jelinskui.

Pilna bažnyčia
ir šventorius susirinkusių žmonių, kaip vietiniai vadina – Tėveliuką kleboną,
Dzūkijos Tėvą Stanislovą – pasitiko ir išlydėjo gausiais plojimais, dovanojo
jam glėbius gėlių, o naujojo parapijos administratoriaus prašė išsaugoti
unikalų šios bažnytėlės grožį.

Nuo 1969 m. dirbęs Alytaus
rajone, kun. Stanislovas Stankevičius užsitarnavo ne tik savo buvusių ir
dabartinių parapijiečių, savivaldybės vadovų pagarbą ir meilę. Dvasinės
pagalbos, sielovadinės paramos pas jį atvažiuodavo žmonės ir iš kitų kraštų.

13.30 val.
aukotose iškilmingose Šv. Mišiose dėkota Dievui už ilgametę, pasiaukojamą
monsinjoro Stankevičiaus tarnystę ir nuoširdžią pagalbą daugeliui Alytaus
rajono žmonių. Liturgijai ir klebono pareigų perdavimo ceremonijai vadovavo
Kaišiadorių vyskupijos generalinis vikaras Rolandas Bičkauskas, dalyvavo kitų
parapijų kunigai.

Iškilmėse
dalyvavo Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas su žmona Vida.
Savivaldybės vadovas sakė, kad su aloviškių meiliai Tėveliuku vadinamu klebonu
jį sieja ypatingas ryšys. A. Vrubliauskas įteikė monsinjorui Padėką už viso
gyvenimo nuopelnus, nes didžioji dalis kunigo gyvenimo prabėgo būtent
tarnaujant Alytaus rajono parapijose.

“Tėvukas
yra nepaprastai paprastas žmogus. Aš dėkoju Dievui, kad tiek metų su gerbiamu
Stanislovu galėjau bendrauti, pas jį lankytis, su juo apie daug ką kalbėtis,
matyti tą tikrą jo auką – tarnystę. Jus lygino su geruoju samariečiu, ir aš tam
pritariu, – esate tikras pavyzdys ne tik pasauliečiams, bet ir kunigams,
kiekviename žmoguje matote kažką gero, nors visko savyje turime kiekvienas.
Visada tardavote gerą žodį. Net tas renginių filmavimas ar juodos kelnės,
susiūtos baltu siūlu, įsirėžė atmintyje, kaip paprasto kareivio, Dievo tarno
įvaizdis. Esate tikras  Dievo ir žmonių
tarnas! Žaviuosi, kad tiek daug savyje turite meilės savo artimam ir Dievui“, –
kalbėjo Algirdas  Vrubliauskas.

Meras ir
Alovės parapijiečiai džiaugiasi, kad Tėveliukas niekur neišvyks, kol kas
poilsio vietą pasirinko čia, Alovėje. Padėkoti už 46 metų tarnystę
būtent šios parapijos tikintiesiems atvyko ir Alovės seniūnas Jonas Baliukonis.

„Taip gausiai susirinkę
parapijiečiai parodė, kad mes buvome svarbūs monsinjorui, ir jis yra mums
svarbus. Ačiū už gražią, žmogišką, ištikimą tarnystę mums, už kartu nuveiktus
darbus, už duotus patarimus, už bendrus renginius, už ėjimą kartu, už
pamokymus. Gal kada ir griežtesnį žodį pasakydavot, nusipelnėm to, bet visuomet
iš Jūsų sklido supratimas, atjautimas ir geras žodis“,-  kalbėjo seniūnas Jonas Baliukonis.

Pats kunigas S. Stankevičius
sakė, jog džiaugiasi kiekvienu žmogumi, atėjusiu į bažnyčią, o žmonių susirinko
labai daug. Tėveliukas visiems linkėjo laimės, nes čia visi esą jo draugai ir
bičiuliai.

“Dėkoju
Jums, monsinjore, Lietuvos kariuomenės vardu!“, – sakė atsargos pulkininkas Arūnas
Dudavičius. Taip pat buvo perduota ir Lietuvos kariuomenės vado generolo
leitenanto Valdemaro Rupšio padėka.

Didžiosios kunigaikštienės
Birutės ulonų bataliono karių vardu mons. Stanislovą Stankevičių sveikino ir už
karių dvasios stiprinimą dėkojo majoras Linas Sadauskas, įteikdamas ulonų
bataliono atminimo ženklą:

“Kreipiuosi taip, kaip
mes, kariai, Jus vadiname – mylimas Tėveliuk! Jūs ne tik skleidžiate
krikščionybę, bet ir puoselėjate patriotiškumą, meilę kraštui. Ačiū Jums už tai!“.

Neatsiejama klebono
gyvenimo dalis – Šaulių sąjunga, kuriai jis priklauso. Tad dažna jo apranga –
kariški drabužiai. Tolerancija,
pagarba kito nuomonei – šių vertybių pamatu jis grindžia ir bendravimą su
paaugliais, jaunimu, džiaugiasi, kai su jais randa bendrą kalbą.

Lietuvos
šaulių sąjungos karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės vadas Skirmantas
Valatkevičius visiems priminė, kad klebonas jau daugelį metų yra Garbės šaulys,
nuolat dalyvaujantis jaunųjų šaulių stovyklose.

Prisimintas ir kitas monsinjoro
pomėgis – fotografuoti, filmuoti, kurti reportažus iš įvairių renginių. Ne
vieną dešimtmetį jis fiksavo įvykius ir žmones. Jo akiratyje – ir bažnytinio,
ir pasaulietinio, ir kariško gyvenimo akimirkos. Alytaus rajono savivaldybės
tarybos narys Danielius Jakubavičius dėkojo už jam patikėtą fotografijų ir
vaizdo medžiagos archyvą, žadėjo jį sutvarkyti ir parengti ne vieną parodą, pasakojančią
apie paties klebono ir šio krašto žmonių gyvenimą.

Stanislovas
Stankevičius gimė 1934 metais gegužės 12 dieną Rokiškyje, darbininkų šeimoje.
Baigęs Rokiškio pradinę mokyklą, mokslus tęsė Rokiškio vidurinėje mokykloje.
1954 metais atliko karinę tarnybą tarybinėje armijoje Rylsko miestelyje, Kursko
srityje.

1957 metais
dirbo Rokiškio mechaninėje dirbtuvėje „Plūgas“, o 1958 metais įstojo į Kauno
tarpdiecezinę kunigų seminariją. Po penkerių metų, 1963-iaisiais, buvo
įšventintas į kunigus ir paskirtas vikaru 
Pivašiūnuose, vėliau perkeltas į Krikštėnų parapiją Ukmergės rajone, kur
buvo paaukštintas į klebono pareigas. Nuo 1969 metų dirbo klebonu Punioje, o
nuo 1976 metų kunigavo Alovės parapijoje, kartu prižiūrėjo ir Ryliškių parapiją.

Alytaus rajono savivaldybės informacija

Visos nuotraukos paskelbtos : fb Danielius.net, vėliau bus ir video filmas.