Alytaus įgulos kapelionas Saulius Kristapavičius linki nebijoti

Danielius Jakubavičius

Kapelionas pirmiausiai yra kunigas, tik jis
savo tarnystę vykdo ne parapijoje, o tarp karių. Tapti karo kapelionu  Sauliui Kristapavičiui
buvo iššūkis, nes reikėjo praeiti
fizinio parengimo atranką ir sveikatos patikrinimą. Dvasininkas jau daugiau
kaip metus laiko eina
Alytaus įgulos kapeliono pareigas.

S. Kristapavičius kilimo
iš Auštadvario. Jam 36-eri. Saulius baigė 10 klasių Aukštadvario vidurinėje ir
mokslus tęsė Aukštadvario profesinėje mokykloje, kur įgijo ir vidurinį
išsilavinimą ir technikos priežiūros verslo darbuotojo specialybę.

Pusmetį praleido praktikoje Vokietijoje. „Baigęs teorinę studijų dalį,
turėjau atlikti gamybinę praktiką, nes tai buvo privaloma norint gauti
specialybės diplomą. Praktiką atlikau Vokietijoje, ūkyje“, – prisiminė
pašnekovas.

Pašaukimas
kunigystei

S. Kristapavičius nuo Pirmosios Komunijos patarnavo Šventoms mišioms, lankė
katalikiškas jaunimo stovyklas, kurios įkvėpė vyrą žengti kunigystės keliu.
„Turėjau draugų, kurie buvę pasirinkę kunigystę“, – kalbėjo pašnekovas.

„Didelį norą
tapti kunigu pajutau nuostabioje vietovėje. Tai atsitiko Šveicarijos kalnuose,
prie kurių gyvenau pusę metų.  Grįžęs į Lietuvą 2006  m. tapau Vilniaus kunigų seminarijos
seminaristu“, – pasakojimą tęsė dvasininkas.

Baigęs septynerius metus trukusius mokslus, Saulius buvo  įšventintas į kunigus. Jį  2013 metais Kaišiadorių katedroje įšventino
Vyskupas Jonas Ivanauskas. Pirmoji tarnystės vieta – Širvintų parapija. Čia Saulius
vikaro pareigas ėjo 2,5 metų.  

Būdamas
seminaristu, tarnystės praktiką atliko Daugų, Žiežmarių, Molėtų, Kaišiadorių,
Vievio parapijose.

Kapeliono pareigos

Po įvykių rytų Ukrainoje, 2014 metais, Lietuvos Vyriausybė atnaujino
privalomą karo tarnybą. Atsirado kariuomenės kapelionų poreikis. S.
Kristapavičius sako, kad sulaukė pasiūlymo dalyvauti atrankoje. Kapelionais paprastai skiriami ne vyresni
nei 35-erių kunigai. Tuomet Sauliui buvo 30. Norint tapti kapelionu, neužtenka
tik noro, reikia praeiti sveikatos patikrinimus, fizinio parengimo normatyvus,
kaip ir kitiems kariams. Kadangi S. Kristapavičius yra sportuojantis,
jam visus normatyvus pavyko įvykdyti. „Žaisdavome krepšinį 3 kartus per savaitę.
Nors ir pavargęs, po parapijos kasdienių darbų, bet salėje atsigaudavau“ –
pasakoja dvasininkas. Paklaustas, ar parapijiečiams jis neatrodė keistokas, S.
Kristapavičius šypsosi ir sako: „Manau, kad jiems buvo tikrai keistoka. Ypač,
kai dvi savaites šlubavau, nes koją pasitempiau. Parapijiečiai sakydavo,
kunigėlis jau kažkur prisilakstė“.

Po sėkmingos atrankos į kapelionus sekė 6 savaičių baziniai kario kursai,
10 dienų gyvenimas miške. Išlaikęs egzaminą  ir gavęs kapitono laipsnį, Saulius pradėjo
eiti kapeliono pareigas.

Pirmos dienos – sunkesnės

Paklaustas, kaip atrodė pirmosios dienos kariuomenėje, S. Kristapavičius
šypsosi:  „Pirmi metai buvo sunkesni. Kilo
minčių, ar reikalingas kunigas, bet laikas parodė, kad taip,  reikalingas. Buvo sunkiau priimti kariuomenės
tvarką“, – kalbėjo kapelionas. Dvasininkas kapeliono tarnystę pradėjo Tauragės
batalione, kur praleido 5 metus.  

Pasak jo, kariuomenė tokia pati kaip ir visuomenė. „Žmogiškumas nesikeičia.
Kapeliono tarnystės esmė – patarti vadui krikščioniškos moralės klausimais, kad
jos batalione visada būtų laikomasi. Su kito tikėjimo kariais, taip pat galiu
kalbėti, bet mažai kuo padėsiu, nes esu katalikų dvasininkas“, – sako
kapelionas.

Paskyrimas Alytuje   

Alytuje S. Kristapavičius kapelionu dirba daugiau kaip metai. „Atvykus į
Alytų buvo lengviau, nes kariuomenės tvarką žinojau, taip pat pažinojau keletą
karių“, – sakė dvasininkas.  

Kapelionas
Saulius sielovadinį darbą dirba ne tik Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione, bet ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Or­di­na­ria­to Vilniaus
logistikos valdyboje, Lietuvos Kariuomenės Karo Medicinos Tarnybos Karių
Reabilitacijos Centre Druskininkuose, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos
apygardos 1-oje rinktinėje. Kapeliono darbo diena prasideda nuo
rikiuotės, vado ir jo kalbų, karių palaiminimo. Dvasininkas taip pat dalyvauja karinės
vadovybės pasitarimuose, lanko karius, skaito paskaitas, rengia karius
sakramentams. „Kapeliono tokios pačios pareigos, kaip ir klebono, tik dažniau
tenka važinėti tarp Vilniaus ir Alytaus“, – apibendrina S. Kristapavičius.

Linki nebijoti

Artėjančių
švenčių proga, kapelionas S. Kristapavičius linki nebijoti: „Karas pirmiausiai
kyla žmogaus širdyje. Žvelgdami į Betliejaus tvartelį, žvelkite į taiką ir paprastumą
per kuriuos ateina Dievas. Jis tampa žmogumi. 
Būkite žmonėmis tarp žmonių. Tai kas vyksta aplink mus – pandemija,
išorinės ir vidinės kaukės, –  mus skaldo.
Niekas mūsų nenugalės, jeigu būsime vienybėje. Ramių šv. Kalėdų“.

Straipsnis laikraštyje “Dainavos žodis”: