Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje –Saulius Vasiliauskas: „Sostinėje nėra krokodilų“

Menamo literatūrinio traukinio kupė įvyko dviejų aštrialiežuvių susitikimas. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje susirinkę pakeleiviai galėjo išgirsti poeto, literatūros apžvalgininko Tomo Vyšniausko ir literatūrologo, prozininko, publicisto Sauliaus Vasiliausko diskusiją, kuriai apibūdinti labai tinka pasakymas – kai buitį nustelbia egzistenciniai klausimai.

Buitis buitimi, bet štai lankytinų stotelių pavadinimai negali būti kokie papuola. Tomas, pasitelkdamas visą savo išmonę, sugalvojo tokius unikalius jų apibūdinimus, kad net pats sau pavydėjo. 1 stotelė vadinosi „Maisto pramonė“. Nors skamba labai buitiškai bei kasdieniškai, bet klausimai pasitaikė rimti – pradėję nuo krepšinio aikštelės rašytojai baigė literatūros skaitymo nauda žmogui.

2 stotelė „Kompromatų lentynos“. T. Vyšniauskas pastebėjo, kad perskaičius Sauliaus Vasiliausko knygą „Dabar aš ramiai papietausiu“, formuojasi nuoširdžių pasaulio stebėtojų impresijų įspūdis. Todėl rašant tos asmeninės patirtys, emocijos iš tiesų yra labai svarbios, nes duoda impulsus naujiems tekstams. 3 stotelė „Šokoladas panagėse“ akcentavo mūsų svečio, prozininko tekstuose atsispindintį išskirtinį dėmesį detalėms, savitą literatūrinį stilių.

4 stotelė skambėjo labai intriguojančiai – „Geiduliai“. Trumposios prozos tekste „Patirtį dabartį“ Saulius pabrėžia gyvenimo čia ir dabar džiaugsmą: „Mes taip įkrentam į savo rutinas, į savo pareigas, darbus, vaidmenis, kuriuos turime atlikti, kad kartais nutolstame nuo to, kas vyksta šiandien.“ Čia, kaip tose ilgai lauktose kelionėse – grįžti ir supranti, kad nieko nematei, todėl gyvenime labai svarbu balansas.

5 stotelėje „Šamanai šaukia lietų“ buvo aptarti ypatingi rašymo ritualai, kurie svarbūs kiekvienam kūrėjui. Bet nemažiau svarbi ir autoritetų įtaka, todėl 6 stotelėje „Korifėjų fundamentai“ Saulius prisipažino, kad jau 12-os metų mokytojai padavė perskaityti pirmąjį eilėraštį, vėlyvoje paauglystėje skaitė „Šiaurės Atėnus“ ir žavėjosi Kęstučio Navako eseistika, vėliau ir čekų literatūra. 

7 stotelė „Žvirbliai ekstremalai“ kalbėjo apie drąsą lietuvių literatūroje, kurios mūsiškiams ypač netrūksta žodyno panaudojimo plotmėje. Bet šnekant apie drąsą eksperimentuoti su kūrinio forma Saulius pastebi, kad „Kafka turi ne tik „gimti“, bet ir visuomenė, o ypač literatūros bendruomenė, turi būti pasirengusi tuos kafkiukus ir jų tekstus priimti.“

Simboliška, bet priešpaskutinėje stotelėje „Gaivališkieji kalneliai“ nuskambėjo šmaikšti ir gyvenimiška situacija, kurioje ryškų vaidmenį suvaidino būtent kelionė traukiniu. O paskutinėje stotelėje „Palmyros krištolas ir Vaivos kompasas“ žiūrovai kaip visada turėjo galimybę paspėlioti – šį kartą apie tai, koks zodiako ženklas vienija abu rašytojus.

Vakaro dalyviai dėkojo šauniai ir aktyviai publikai, puikiai grojusiems Julijai Ritčik bei Justui Jasenkai (iš Julijos Ritčik TRIO) bei nepasikuklino konstatuoti, kad susitikime tvyrojo kunčiniška dvasia. Na, o jau paskutinis šiais metais literatūrinis traukinys išvyksta lapkričio 8 d. 17 val. ir žada mums atvežti poetus Julių Kelerą ir Ramunę Brundzaitę, literatūrologę, kritikę Donatą Mitaitę bei atlikėją Igną iš Ignalinos. Iki pasimatymo!

Literatūrinio traukinio „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“ kelionę finansuoja Lietuvos kultūros taryba bei Alytaus miesto savivaldybė.