Alytaus meras Jurgis Krasnickas: „Reikia mokytis iš svetimų klaidų, bet savų pamokos ilgiau atmintyje išlieka“

www.alytus.lt

Apie besikeičiantį miestą, investicijas į jo infrastruktūrą ir būsimus projektus, pakeisiančius Dzūkijos sostinės veidą – pokalbis su Alytaus miesto savivaldybės meru Jurgiu KRASNICKU.

Tai, kad Alytus keičiasi, mato kiekvienas: vienur gatvė platesnė, kitur – naujas šaligatvis, o trečioje vietoje ryškėja visiškai naujos gatvės kontūrai. Tai – ilgalaikių projektų rezultatas. Ar jis tenkina miesto vadovą?

Mūsų valdančiajai koalicijai teko užbaigti keletą anksčiau pradėtų projektų, kurie dėl įvairių priežasčių nebuvo laiku įgyvendinti.

Ne vieną mieste vykdomų darbų konkursą teko nutraukti matant arba daromą broką, arba rangovų nesugebėjimą laiku ir kokybiškai vykdyti įsipareigojimus. Tokiu atveju visas procedūras iš naujo tenka derinti su įvairiomis institucijomis, gauti leidimus skelbti naujus rangos konkursus – tai užtrunka.

Tačiau noriu pasidžiaugti, kad net ir esant tokiai situacijai, per praėjusių metų antrąjį pusmetį ir šiuos metus baigta miesto centro ir Rotušės aikštės rekonstrukcija, rekonstruotas Senamiesčio skveras ir Pirmojo Alytaus aikštė, nuo Pliažo gatvės iki Sanatorijos gatvės baigti tiesti dviračių takai, baigta Naujosios gatvės antrosios eilės rekonstrukcija.

Iš viso šiuo metu Alytuje vykdomi 29 investiciniai projektai, kurių bendra vertė viršija 100 milijonų litų.

Miesto meru tapote prieš pusantrų metų. Ar per tą laiką daugiau teko rūpintis anksčiau pradėtais projektais, ar pavyko pradėti ir naujus?

Per tuos pusantrų metų parengta ir pradėta vienuolika naujų įvairios apimties projektų. Bendra finansavimo suma jiems siekia apie 40 milijonų litų.

Teigiamai įvertintos dar devynios Alytaus miesto savivaldybės pateiktos paraiškos ir laukiame, kol bus pasirašytos jų finansavimo administravimo sutartys. Investicijos pagal šias paraiškas sudarys daugiau kaip 9 milijonus litų.

Tik paraiška dėl pėsčiųjų tilto per Nemuną statybos buvo pateikta seniai, visi kiti projektai, kurių bendra suma yra beveik 20 milijonų litų, yra šios tarybos ir administracijos, jos Investicijų skyriaus bendro darbo nuo praėjusių metų birželio rezultatas.

Kokie svarbiausi nauji projektai laukia Alytaus: į kokias sritis bus investuojama, kaip pasikeis miesto veidas?

Yra parengti projektai, kuriuos įgyvendinus miestas taps gražesnis ir patrauklesnis, atsiras daugiau erdvių aktyviam poilsiui, o esamos taps mielesnės ir akiai, ir būčiai.

Bus pratęstas dviračių takas nuo Alytaus šilelio (vadinamojo sanatorijos miško) iki Tūkstantmečio tilto. Rekonstravus Kraštotyros muziejų, bus pradėta tvarkyti ir jo aplinkinė teritorija, aikštė prie „Nemuno” prekybos centro.

Vykdant bendrus projektus su Lenkijos partneriais, rekonstruojama Dailiųjų amatų mokykla. Bus pradedama miesto stadiono sporto salės statyba, renovuojamos Dailės ir „Volungės” pagrindinė mokyklos. Maždaug už du milijonus litų bus modernizuojamas miesto gatvių apšvietimas, atnaujinami Alytaus nakvynės namai.

Baigiamas rekonstruoti mažasis Sporto rūmų baseinas, gautas papildomas finansavimas Pramonės gatvei remontuoti ir perspektyvinei gatvei, jungsiančiai šią su Naująja gatve, įrengti. Toliau bus tvarkomos Naujosios ir Kepyklos gatvių pramonės zonos.

Šiuo atveju nekalbu apie atskirus, iš Europos Sąjungos 2014–2020 m. programų finansuojamus objektus – dėl investicijų į juos apsispręs taryba.

Planuojame sutvarkyti Dainų slėnį, statyti uždarąjį futbolo maniežą, įgyvendinti kitus stambius ir svarbius projektus.

Naujų projektų įgyvendinimas, ko gero, susijęs su sena rizika: ar pavyks rasti pakankamai stiprių generalinių rangovų ir subrangovų projektams vykdyti? Ar įmanoma iš anksto rasti saugiklius, kurie padėtų išvengti į šiandienę panašios situacijos, kai projektai vėluoja, rangovai laiku nevykdo įsipareigojimų, savivaldybė neturi galimybių ką nors pakeisti?

Dėl vėluojančių projektų: šiandien valgome ankstesnio derliaus sunokintus vaisius. Sakoma, kad geriausiai mokytis iš svetimų klaidų. Iš savų – skaudžiausia, bet gal pamokos ilgiau atmintyje išlieka.

Susiduriame su daugybe įstatymų spragų, netenkina ilgai trunkančios viešųjų pirkimų procedūros, o projektų įgyvendinimo sutartyse dažnai numatytos per švelnios sankcijos. Problemų sprendimo būdų ieškosime kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba, Seimo ir Vyriausybės nariais.

Esame nusiteikę pasiekti, kad konkursus laimėjusios įmonės pačios turėtų atlikti daugiau darbų, o ne samdyti kitas, kartais vos gyvas, įmones. Svarbu, kad būtų pasirenkamas ir ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, o ne mažiausia siūloma kaina.

Patirtis rodo, kad siekdamos laimėti firmos kartais pasiūlo tokią mažą kainą, jog vėliau neišgali darbų baigti.

Ir tai ne vien Alytaus, bet ir visų Lietuvos savivaldybių problema. Įgyvendinant ilgalaikius projektus, negalima orientuotis tik į tai, kas pigu, nes ilgainiui tai pernelyg brangiai atsieina.

Zenono Šilinsko nuotr.