Alytaus miesto sodo fontanas bus atkurtas pagal istorinę ikonografiją

Artėjant savaitgaliui, kai Alytus minės savo gimtadienį, alytiškiai ir miesto svečiai užsuks ir į tvarkyti pradėtą Miesto sodą. 

Projektą kuria iš Alytaus kilęs architektas Petras Džervus, o jo parengimo pabaiga numatyta liepos mėnesį. Užbaigtos projekto specialiosios paveldosaugos ekspertizės procedūros. Toliau tęsiami projektavimo darbai. 

Šiuo metu jau vyksta legendinės šokių aikštelės rekonstrukcijos darbai. Daugybę smagių vakarų ir romantiškų susitikimų menanti vieta netrukus vėl džiugins miestiečius.

Pagal istorinę ikonografiją bus atkurtas Alytaus miesto sodo fontanas. Rekonstruota vandens cirkuliacinės apytakos sistema. 
Miesto sode bus atnaujinta aikštelės danga, pastatyta stoginė, sugrįš istorinis fontano apšvietimas ir senoviniai suoliukai, viską dar labiau pagyvins dar daugiau žydinčių rožių! 

Projektuojama nauja parko apšvietimo sistema su naujais šviestuvais. Esami suoliukai, šiukšlių dėžės keičiami naujais, išskyrus buvusio Alytaus miesto savivaldybės mero Vytauto Grigaravičiaus dovanotą suoliuką, kuris bus atnaujintas. 

Kalvio dovanotas suoliukas ir šiukšlių dėžė bus perkelti į kitą vietą Alytaus mieste. 
Numatomas esamų takų remontas. Projektuojami nauji inžineriniai tinklai esamų (demontuojamų) inžinerinių tinklų vietose, trasose.

Bus įrengti dviračių laikikliai. Atnaujinta vaizdo stebėjimo sistema. Įrengtas geriamojo vandens fontanėlis. 

Kviečiame prisiminti praeitį – skaitykite muziejininkės Vilmantės Petrusevičienės parengtą Miesto sodo fontano istoriją!

Miesto sodo fontanas

Parko pasididžiavimas visada buvo fontanas ir rožynas aplink jį. Bet vargu ar kas nors jau beatmena, kad nuo parko įkūrimo – 1931 metų – fontano vietoje puikavosi klomba. Tai buvo apskritimo formos, dažniausiai kiliminių augalų ar žydinčių gėlių, aukščiau takų lygio suformuotas gėlynas. Kasmet vis kitokių spalvų klombos raštą sukurdavo pirmasis miesto sodininkas Jonas Faitušas. Tam reikalui jis buvo pasigaminęs didelį medinį matlankį, turėjo skriestuvą ir savo namų kieme Gardino gatvėje ant smėlio išsibraižydavo visus tuos ornamentus ir nuspręsdavo, kokias gėles sodins.

Sodininko J. Faitušo anūkė Regina yra pasakojusi, kaip senelis „namuose pavasarį visur visur prisodindavo įvairiausių gėlių daigų. Būdavo, su Birštono sodininku pasikeisdavo gėlėmis, kad tik įdomesni klombos raštai išeitų.“ Aplink klombą buvo suformuoti du puslankiai, o jų pakraščiai apsodinti rožėmis. Prieškaryje buvo išleisti net du atvirukai su Alytaus miesto sodo vaizdais: pirmasis su klomba, antras su fontanu.

Fontanas Miesto sode atsirado 1939 metais. Laikraštis „XX amžius“ gegužės 11 dieną pranešė, kad K. Petrausko parke Alytaus miesto savivaldybės ne per seniausiai pradėtas didelis ir gražus fontanas jau baigtas. Projekto autorius – miesto architektas Vytautas Trečiokas. Klombos vietoj buvo įrengtas apskritas, betoninis, baltos spalvos baseinėlis. Jo viduryje ant apskritos plokštumos baltavo šeši burbulai. Aukščiausia vandens čiurkšlė tryško viduryje iš pagrindinio purkštuko, o aplink ją šešios mažesnės – iš baltų burbulų purkštukų. Pradžioje fontanas turėjo autonominį šulinį, tik vėliau, sovietmety, buvo prijungtas prie miesto vandentiekio. Fontano baseine žydėjo vandens lelijos, žaliavo vandens augalai, buvo užveista raudonų ir geltonų žuvyčių, kurias visi vadino auksinėmis. 

Antrasis sodininkas Aleksandras Faitušas taip pat su meile ir atsidavimu prižiūrėjo fontaną, puoselėjo rožyną. Stokojant pinigų gėlių pirkimui, A. Faitušas rožes išaugindavo pats. Prisikarpydavo rožių ūgliukų ir daugindavo savo namų inspekte. Žiemą visą namų virtuvę apkraudavo vazonėliais su daigais, kuriais keisdavosi ir su kitais sodininkais, kad rožės būtų kuo įvairesnės.

Pirmąją Antrojo pasaulinio karo dieną prie šokių aikštelės sprogus bombai nukentėjo ir fontanas – sutrūkinėjo baseino dugnas ir tapo nesandarus.

Vanduo nuolat susigerdavo į žemę ir baseinas atrodė apytuštis. 

Pokytis pastebimas ir fontano nuotraukose: iki 1941-ųjų birželio fontano baseinas baltos spalvos ir sklidinas vandes, o pokario metais – baseino kraštai sutrūkinėję, vandens lygis nukritęs. Miesto valdžia siūlė daryti naują fontaną, bet sodininkas Stasys Marcinkevičius buvo įsitikinęs, kad labai svarbu išsaugoti viską taip, kaip pradžioje sukurta: Zigmo Jakulio Šveicarijoje nusižiūrėtą parko planavimą, J. ir A. Faitušų puoselėtas rožes, V. Trečioko suprojektuotą fontaną. 

Kruopštusis sodininkas visomis išgalėmis stengėsi išsaugoti autentišką prieškarinį fontaną, todėl baseinas kasmet buvo kantriai remontuojamas ir lopomas. Baseino vanduo buvo keičiamas kas dvi savaitės.

Stebėti fontane nardančias žuvytes mėgo ne tik vaikai, persisvėrę per baseino kraštą. Jos džiugino visus. Suaugusieji net patys parūpindavo žuvyčių fontanui – nupirkę atnešdavo ar iš kelionių parveždavo. Net pačių gražiausių nepagailėdavo. Buvo manoma, kad Miesto sode turi būti viskas, kas geriausia. Rudenį, kai vanduo iš baseino buvo išleidžiamas, o fontanas išjungiamas visai žiemai, sodininkas žuvytes sugaudydavo į stiklainius ir nešdavosi namo.

Miesto sodo rožynas S. Marcinkevičiaus laikais garsėjo ir už Alytaus ribų. Rožės čia žydėdavo įvairiausiomis spalvomis. Jų buvo priskaičiuojama 12 rūšių, o sodininką žmonės kartais pavadindavo rožių karaliumi. Rožių daigai buvo auginami tam skirtame plotelyje Kultūros namų kieme. Dėl rožių įvairovės sodininkas kerų parsiveždavo ar parsisiųsdavo iš įvairių Lietuvos vietų. Buvo net iš Maskvos ir Užkarpatės pargabentų. Žiemai rožes sodininkas rūpestingai apdengdavo, apklodavo eglišakiais. Gėlyne taip pat žydėjo begonijos, laibeniai, rūtos. Iš tų laikų prie fontano išliko europinis kukmedis, seniausias ir aukščiausias Lietuvoje, ir japoninė magnolija.  

Fontanas buvo atnaujintas 1997–1999 metais, kai pagal klaipėdiečių architektų parengtą projektą buvo rekonstruojamas visas Miesto sodas. Tuomet buvo pakeista fontano vandentiekio sistema, bet senasis fontanas nebuvo išsaugotas. Įrengtas naujas, aukštesnis baseinas su pakylomis centre. Jis visas išklotas pilko šlifuoto granito plytelėmis, sumontuota daugiau purkštukų. Fontanas alytiškius džiugina iki šiol. Bet dešimtmečius klestėjusio Miesto sodo genius loci (vietos dvasią) baigia ištrinti negailestingai bėgantis laikas ir žmonės.

Istorinės iliustracijos – iš Alytaus kraštotyros muziejaus rinkinių.