Alytaus rajone – antrieji Lauryno Kasčiūno namai ir aktyvi veikla bendruomenėse

Artėjant Laisvės gynėjų dienai, prisimename 1991 m. sausio 13-osios įvykius, kai lietuvių
tautos pasipriešinimo okupantams metu apie 700 žmonių buvo sužeista, 14 žuvo. Galbūt
susimąstome ir apie tai, kas būtų, jeigu reikėtų ne vien taikaus
pasipriešinimo? Dėl Rusijos karo
Ukrainoje Lietuva patiria didelių iššūkių energetikos srityje. Baltarusija prieš
mūsų valstybę vykdo hibridinę ataką. Kas gali užkirsti kelią įvykių eskalacijai ir stiprinti šalies saugumą? Apie tai –
interviu su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku
Laurynu KASČIŪNU.

–   
Esate aktyvus nacionalinės politikos formuotojas,
bet dažnai lankotės įvairiose Lietuvos vietovėse. Labai dažnai Jus matome ir Alytaus
rajone – kas čia traukia?

–    Pirmiausia
noriu pasakyti, kad visiems politikams,  ypač
– užimantiems aukštesnes pareigas valdžios žmonėms reikia būti su tauta, su
gyventojais, o ne užsidaryti savo burbule, sostinės kabinetuose. Kai  politikai praranda visapusišką ryšį su
visuomene, jie praranda ir realybės jausmą.  Negali dirbti, nejausdamas piliečių
nusiteikimo, savo akimis nepamatęs, su kokiomis problemomis gyventojai
susiduria kiekvieną dieną. Todėl visada stengiuosi skirti laiko bendravimui su paprastais
žmonėmis, su bendruomenėmis visoje Lietuvoje, tad ir Alytaus rajonas – ne
išimtis.

Mane
džiugina geri pokyčiai Alytaus rajono savivaldybėje. Tikrai pastebiu mero
Algirdo Vrubliausko lyderystę stiprinant rajoną ir siekiant gerinti žmonių
gyvenimą. Matyt, ne veltui meras yra pelnęs 
ilgalaikį rinkėjų pasitikėjimą. Tai leidžia tęsti pradėtus darbus,
įgyvendinti svarbius projektus.

Na,
o mane į Alytaus rajoną traukia ir neseniai įsigyta sodyba, čia atvykstame su
visa šeima. Dalyvaujame įvairiuose renginiuose, susipažinome su daugybe gerų
žmonių. Mums patinka, kad Alytaus rajonas rūpinasi istorinės atminties
išsaugojimu, čia yra daug veiklių kaimo bendruomenių. Bendruomeniškumas – viena
didžiausių vertybių, nes kartu visada galime nuveikti daugiau. Tai kuria artumą,
žmogaus ryšį su žmogumi, kuris yra nepaprastai svarbus, kai gyvenime viskas
tapo taip trapu.

–  Esate aktyviai įsitraukęs į valstybės
politikos sprendimų procesus, daug dirbate stiprinant nacionalinį saugumą. Kuo
Jums svarbus darbas regionuose?

–   
Ilgus metus nuosekliai kalbėjome Vakarams,
kad Rusija ir jos imperiniai siekia nesikeičia. Ne visada buvome išgirsti, bet
plataus masto karas Ukrainoje, nelegalių migrantų antplūdis visiškai patvirtino,
kad nei Rusija, nei Baltarusija nėra draugiškos valstybės. Bet jos – mūsų
kaimynės, jos šalia mūsų, šalia konkrečių Lietuvos kaimų, miestelių,
gyvenviečių.

Kai Alytaus rajone,
Verebiejuose, buvo apgyvendinti valstybės sieną neteisėtai kirtę migrantai, ne
vieną kartą lankiausi Verebiejuose, aiškinausi situaciją, migrantų ketinimus.
Kartu su savivaldybės vadovais organizavome ne tik būtiniausią pagalbą, bet ir
aktyviai raginome nelegalus grįžti atgal,  
į tas šalis, iš kurių migrantai atvyko.

Esu dėkingas Verebiejų
krašto žmonėms, kad jie suprato situacijos svarbą, kiek galėdami padėjo, teikė
įvairią pagalbą. Manau, jog piliečių ir valdžios institucijų bendra veikla yra
būtent tai, nuo ko prasideda valstybės saugumas.

Tuomet, įvertinus
situaciją, buvo priimti ryžtingi sprendimai dėl nelegalių migrantų apgręžimo
politikos, pastatytas fizinis barjeras, įrengtos stebėjimo sistemos. Taigi, dabar
turime vieną iš moderniausių sienos apsaugos sistemų visoje Europos Sąjungoje.

–   
Neretai
girdime žmones sakant: na, pasikeis valdžia, ir vėl  bus kiti sprendimai, kita politika. Kiek
pagrįsti tokie samprotavimai?

–   
Šioje Seimo kadencijoje nacionalinio
saugumo stiprinimas tapo vienu iš svarbiausių politinės darbotvarkės
prioritetų. Džiaugiuosi, kad parlamente matome visų politinių jėgų vienybę šiuo
klausimu. To įrodymas – pasirašytas politinių partijų susitarimas dėl
Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos sustiprinimo artimiausiu laikotarpiu.
Buvau šio susitarimo koordinatorius, nes suprantu, kad toks dokumentas
užtikrina, jog, nepaisant galimų politinių jėgų pasikeitimo ateityje, sutartos
kryptys ir prioritetai krašto apsaugos gynybos srityje išliks tie patys.

Labai svarbu paminėti,
kad pasiekėme ir tarptautinių susitarimų. Tai – visų pirma – dėl NATO viršūnių
susitikimo ir Vokietijos sprendimo Lietuvai priskirti kovinę brigadą, taip pat –
dėl Jungtinių Amerikos Valstijų apsisprendimo Lietuvoje iki 2025 metų
nuolatinės rotacijos principu dislokuoti kovai pasirengusį batalioną.

Vokietijos brigados
vadovavimo elementas jau perkeltas į Lietuvą, siekiame jos kontingento
laipsniško didinimo. Šie sprendimai yra didelis Lietuvos laimėjimas,
reikšmingai stiprinantis valstybės gynybą.

Pasirašytos sutartys,
kurios ateityje leis reikšmingai padidinti Lietuvos kariuomenės ugnies galią.
Tai ir M142 HIMARS reaktyvinės artilerijos sistema, ir 155 mm „Caesar“
savaeigės ratinės haubicos. Minimi svarbūs įsigijimai tapo įmanomi tik dėl
premjerės Ingridos Šimonytės ryžtingo sprendimo didinti krašto apsaugos
biudžetą iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Deja, pristatymo terminai yra
gana ilgi, todėl reikia mąstyti dėl galimybių laikinai pasiskolinti vieną ar
kitą sistemą, siekiant mokyti karius.

NSGK  svarstė ir gynybos pramonės Lietuvoje plėtros
galimybes, kaip tai jau daro dauguma NATO valstybių.

–  Grįžtant prie karo Ukrainoje temos, ko galėtų
pasimokyti Lietuva, kokios turėtų būti krašto gynybos politikos kryptys?

–   
Analizuojame Ukrainos pamokas, rimtai vertiname valstybės mechanizmus ir
pasiruošimą  ekstremalioms situacijoms ar
galimo karo sąlygoms.

Aš manau, kad turi
būti visuotinės gynybos principas, kai valstybę gina ne tik kariuomenė, bet ir
tauta, kiekvienas pilietis. Karas Ukrainoje įrodė, kaip tai yra svarbu. Ukrainos
stiprybė – aktyvus visuomenės įsitraukimas,
teritorinė gynyba.

Todėl ir Lietuvoje
privalome stiprinti Krašto apsaugos savanorių pajėgas, kurios ne tik atsakingos
už teritorinę gynybą, bet ir telkia daug skirtingų specialybių žmonių. Taip pat
– stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, kuri gali atlikti daug užduočių. Jau
priimtas naujas Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas, padidintas šios
organizacijos finansavimas.

Kariškių rezervas irgi yra
viena iš sričių, kuriai turėtume skirti daugiau dėmesio. Lietuvoje turime pakankamai
daug žmonių, kurie yra baigę profesinę karo tarnybą ar turi bazinį karinį
pasiruošimą. Tokius žmones žymiai lengviau integruoti į gynybos planus, negu
ruošti naujus specialistus, kurie nėra susidūrę su karo praktika.

Ukrainoje visai
neseniai įsigaliojo rezistencijos įstatymas, bet  ir per 
trumpą laiką sudarytos  sąlygos
pasipriešinimo sistemai kurti. Žinoma, mes, priklausome NATO aljansui ir esame
aukštesnėje saugumo garantijų lygoje, nepaisant to, visada turime ruoštis
planui B, o rezistencija veikia ir kaip puiki atgrasymo priemonė – priešui bus žymiai sunkiau veikti tokioje aplinkoje,
kur jo už kiekvieno kampo gali laukti pavojus.

Dar vienas aspektas – tarpinstitucinė sąveika. Ukrainos patirtis  parodė, koks svarbus atskirų institucijų
vaidmuo, kai vieningai veikia policijos, pasienio apsaugos, specialiosios
paskirties ar saugumo tarnybų pareigūnai, netgi ugniagesiai gelbėtojai. Lietuvoje
turėtume stiprinti institucinę komunikaciją, organizuoti bendrus mokymus,
užtikrinti tinkamą pareigūnų aprūpinimą.

Apibendrindamas noriu
pasakyti, kad, brėždami politinę kryptį ir pagal ją planuodami pokyčius,  pirmiausia turime matyti bendrą  strateginį paveikslą. Tik tada atskiros jo
detalės gali susijungti į darnią kompoziciją – efektyvią valstybės
gynybą ir stiprų nacionalinį saugumą.

–   Ko linkite Alytaus rajono gyventojams – savo
kaimynams ir draugams?

–
  Linkiu
tarp kasdienių darbų nepraleisti pro akis šalia esančių žmonių rūpesčių, visus
metus daryti gerus darbus, o atsitikus bėdai – susitelkti, padrąsinti vieni
kitus, ištiesti pagalbos ranką. Negaliu žadėti, kad prasidėję metai bus labai
lengvi, bet tikiu, kad  būsime sveiki,
energingi ir savo darbu kursime stipresnę Lietuvą. Gėris turi nugalėti blogį,
nors ir didele kaina. Ukraina taip pat nugalės! 
Su ja – ir mes visi.

–    Ačiū už pokalbį.

Parengė Alytaus
rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius

Nuotr. iš asmeninio albumo: LR
Seimo narys L. Kasčiūnas su šeima.