Alytaus rajono šuliniuose – prastos kokybės vanduo

Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, jau antrus metus vykdo projektą „Vanduo, kurį geriame…“. Kas antro šulinio vanduo – netinkamas gerti.

                      Šulinių vanduo buvo tiriamas dėl mikrobiologinio ir dėl cheminio užterštumo. Mikrobiologinei taršai aptikti, buvo pasirinkti koliforminių bakterijų, žarninių lazdelių (Escherichia coli) ir žarninių enterokokų skaičiaus nustatymo tyrimai, chemijos laboratorijoje buvo tiriamos nitratų ir nitritų analitės. Per dvejus projekto metus ištirta beveik šimto šulinių vanduo, iš kurių daugiau nei pusės šulinių vanduo yra netinkamas vartoti, t. y. jame aptikta mikroorganizmų arba nustatytas didesnis nei leidžiama nitratų arba nitritų kiekis.

                      Jau ankščiau pastebėta, kad rečiau apgyvendintose seniūnijose, vienkiemiuose, toliau aktyvios žemdirbystės vietų iškastuose šuliniuose vanduo yra geresnės kokybės. Kadangi praėjusiais metais ypač prastos kokybės šachtinių šulinių vanduo buvo rastas Alytaus rajono tankiausiai apgyvendintose vietovėse, tad šiais metais buvo nutarta papildomai skirti dėmesio šių vietovių, ypač Simno miesto,  šachtinių šulinių vandens kokybei nustatyti. Deja, bet šiais metais tirtų šulinių vandens tyrimai tik patvirtino praėjusiųjų metų prielaidą. Šachtinių šulinių vanduo – prastos ir itin prastos kokybės, kuriame nustatytas mikrobinis arba cheminis užterštumas.

                      Iš 25 Simne šiemet tirtų šulinių tik dešimties šulinių vandens kokybė buvo gera. Daugelyje gatvių šuliniai iškasti, kaip žmonės sako „ant tų pačių vandens gyslų“, gyvenama tankiai, tvartai ir lauko tualetai šalia, šuliniai ręsti 1960-1973 metais, negilūs (3-4 žiedai) ir dauguma niekada nevalyti. Aptariant rezultatus kai kurių šulinių vandenyje nitratų kiekis viršija normą 5-6 kartus. Apie tai informuoti žmonės. Visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad  ne visada žmonės yra pasiryžęs pokyčiams.

                                            Nitratai organizme virsta nitritais, o šie sugeba susijungti su hemoglobinu ir taip sudaryti junginį – methemoglobiną, kuris sumažina deguonies pernešimą organizme, didina audinių deguonies badą, ir labai paprastai tariant, dusina žmogų. Tai ypač pavojinga vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms. Jau yra pakankamai tyrimų, kurie rodo sąsajas tarp nitratų ir vėžio vystymosi rizikos.

                       Užterštumo mikroorganizmais kenksmingumą dar galima sumažinti virinant vandenį, tačiau nitratų virimas nesunaikina, jų nepašalina ir buitiniai vandens filtrai. „Toks vanduo –  nuodai, kurio negalima naudoti“, – įspėja Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai.

                      Anot jų, jeigu šulinio vanduo skaidrus, tyras ir, kaip žmonės sako, skanus, tai dar nereiškia, kad jis neužterštas ypač sveikatai žalingais nitratais. Nitratai, kaip ir radiacija, neturi nei spalvos, nei kvapo, nei skonio. Šie pavojingi teršalai gali būti nustatyti tik nitratų testais arba laboratoriniais tyrimais.

                      Į šulinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, taigi jo kokybė labai priklauso nuo šulinio vietos, įrengimo, priežiūros ir ūkinės veiklos ant žemės. Nitratai į gruntinius vandenis patenka iš tvartų, lauko tualetų, mėšlo krūvų, srutų duobių, tręšiamų daržų, šiltnamių, laukų. Keičiantis metų laikams nitratų kiekis šulinių vandenyje svyruoja: mažiausiai nitratų randama viduržiemyje įšalus gruntui, o daugiausia – pavasarį atlydžio metu bei vasaros pradžioje pradėjus tręšti dirvas.

                      Ką daryti, jeigu šulinio vandenyje aptikta nitratų ir nėra alternatyvos gauti centralizuotai tiekiamo vandenes? Visuomenės sveikatos specialistai pataria konsultuojantis su specialistais valyti ir dezinfekuoti šulinį arba įsirengti naują šulinį, gręžinį.

Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro informacija