Alytiškio Alvydo jūreivio dvasia sausumoje: vasarotojas, kurio nesustabdo oras

Linksmų plaučių alytiškis Alvydas Jonavičius vasarą leidžia kaip tikras jūreivis – laisvai, smagiai ir be jokių apribojimų. Visą kalendorinę vasarą jis dažniausiai vilki trumpą jūrininko aprangą, nesvarbu, koks oras bebūtų – net ir tuomet, kai stipriai lyja ar spaudžia šaltukas, kai visi kiti susisupa į šilčiausius drabužius.

Alytaus „Rimi“ parduotuvėje Alvydas buvo pastebėtas išskirtinai apsirengęs – eilėje prie „Perlo“ terminalo jis jau laikė rankose saulės baterijomis kraunamus žibintuvėlius, susimokėjo buto mokesčius, nusipirko loterijos bilietą ir linksmai patraukė į savo namus Naujojoje gatvėje. Tačiau prieš tai mielai sutiko pasidalinti savo kasdienio gyvenimo akimirkomis.

– Kasdienė mano vasaros apranga, kaip ir vidus – atvira, nuoga, karšta. Džiaugiuosi kiekviena diena ir ją gyvenu taip, kaip man labiausiai patinka. Esu jūreiviškos prigimties, – šypsodamasis pasakojo Alvydas. – Šiltuoju metų laiku nesėdžiu miesto daugiabutyje – gyvenu prie įvairių ežerų, kemperyje, kuris prikabintas prie mano automobilio.

Šįkart į parduotuvę jis užsuko ne tik mokesčių apmokėti – norėjo įsigyti šviečiančių „liktoriukų“, kaip pats juos pavadino, kad jo laikinas namelis, paliktas prie Simno Giluičio ežero, Joninių naktį būtų dar puošnesnis.

– Nėra niekur geriau ir pigiau apsistoti nei Simne, prie ežero, – pabrėžė A. Jonavičius. – Ten viskas – aukščiausiu lygiu: vanduo, elektra, švarus ežeras. Tik keliauk, gyvenk ir džiaukis!

Volkswagen markės automobilius Alvydas pamėgęs dar nuo senų laikų – pirmasis buvo, regis, „Golf“. Dabar jis vairuoja „Touran“ ir su kemperiu leidžiasi į keliones po Lietuvos ežerus – kiekvieną savaitę ieško naujos poilsiui tinkamos vietos. Taip aplanko net pusę šalies, susipažįsta su vietos žmonėmis ir jų tradicijomis.

– Šiuo metu įsikūręs Simne, laukiu Joninių šventės. Kiek mačiau, ją pirmadienį šioje poilsiavietėje organizuos Alytaus rajono savivaldybės kultūros centro Simno skyrius. Visai smagu – gyventi, linksmintis čia pat, kad ir laikinų, bet savo namų, – šūktelėjo Alvydas, bėgdamas per lietų su šypsena veide.

Danielius Jakubavičius