Alytiškis Vycka „Karbonadas“ ir nebaigęs aukštųjų mokslų montuoja automatikos sistemas

Vytas Ulevičius, dar žinomas kaip Vycka Karbonadas, – individualios įmonės „V. Ulevičiaus IĮ“ savininkas, automatikos sistemų diegėjas, kūrybingas laisvalaikio poetas, muzikos entuziastas ir tikras virtuvės meistras. Nors vyras nebaigęs jokių technikos mokslų, jo įmonė jau daugiau nei 20 metų sėkmingai diegia įvairias šildymo, vėdinimo, vaizdo stebėjimo bei apsaugos sistemas. Be to, Vytas neabejingas muzikai – kažkada pats muzikavo, o dabar padeda kitiems atlikėjams realizuoti jų kūrybinius sumanymus. Laisvalaikiu kuria eiles, o socialiniuose tinkluose išsiskiria šmaikščiais komentarais. Ir dar – Vytas tikras virtuvės virtuozas. „Paimu mėsos gabalą ir jau žinau, ką su juo daryti. Galiu net pobūviams maistą ruošti“, – šypsodamasis, bet rimtai sako jis.
Šaknys Alovėje
V. Ulevičius kilęs iš Alovės kaimo, Alytaus rajono. Jam – 59-eri. Kai prieš daugiau nei dešimtmetį, kepdamas karbonadą virtuvėje, pirmą kartą prisijungė prie socialinio tinklo „Facebook“, nusprendė šmaikščiai pasivadinti Vycka Karbonadu – pravardė prigijo.
Meistras be diplomo
Vyto įmonės ofisas įsikūręs „Dosafo“ patalpose, Santaikos gatvėje Alytuje. Čia jis turi ir nedidelę virtuvę – kad galėtų skaniai pavalgyti pats ar pavaišinti svečius.
Įmonė teikia automatizacijos paslaugas nuo 2000-ųjų – Vytas niekur oficialiai nesimokė, tačiau nuo mažens turėjo polinkį į techniką. Dar ketvirtoje klasėje jis susikonstravo savo radijo imtuvą su ausinėmis. Visgi santykiai su mokykla nesusiklostė – po konflikto su mokytoja metė mokslus Alovės vidurinėje ir vos po pusmečio pradėjo dirbti Alytaus šilumos tinkluose automatikos specialistu. Ten praleido net 17 metų.
Verslininko kelią pradėjo paskatintas Alytaus verslininko Algirdo Stasiukyno (†), kuris pasiūlė Vydui įkurti nuosavą įmonę ir davė pirmąjį užsakymą – įrengti automatikos sistemas „Skirnuvos“ katilinėje. „Tuo metu dar dirbau šilumos tinkluose, bet šis iššūkis įkvėpė pasitikėjimo savimi ir tapo atspirties tašku“, – prisimena Vytas.
Pirmosios techninės žinios atėjo iš kaimyno Broniaus Kasiulyno, kuris buvo vienuolika metų vyresnis. „Vaikystėje vis užeidavau pas jį – žiūrėdavau, kaip jis ką nors konstruoja, taip ir mokiausi“, – sako V. Ulevičius. Jis šypsodamasis prisimena ir vieną išdaigą, kurią Bronius iškrėtė jo pusbroliui Rimui – liepė „trintuku“ ištrinti seną magnetofono įrašą. Šis ir trynė – apie keturis metrus juostos!
Paauglystės eksperimentai ir sprogimai
Su pusbroliu paauglystėje mėgo eksperimentuoti su technika, nors ne viskas baigdavosi sėkmingai. Vieną kartą pusbrolio tėvas mėgino pieštuku „pakrapštyti“ televizoriaus lempas. Nuo elektros smūgio pieštukas išlėkė kaip kulka – sudužo net dvigubi langai. „Dabar jau suprantu Džeki Čano triukus filmuose“, – juokiasi Vytas.
Muzika – širdies atgaiva
Be technikos, Vyto gyvenime svarbi vieta skirta muzikai. Jis pats, dar būdamas vaikas, pasigamino gitarą, kuri, deja, neišliko. „Gitara ir liežuvis man kurį laiką padėjo uždirbti duoną“, – šypteli Vytas. Šiandien jis padeda grupei „Romantikai“ įrašyti vaizdo klipus, dirba su garso, šviesų ir efektų technika. „Kai rankose instrumentas ar garso pultas – jaučiu tikrą atgaivą. Muzika mane praturtina, suteikia energijos“, – sako jis.
Video su Vyto šviesų efektais:
Jei galėtų – verslo nebekurtų
V. Ulevičiaus įmonė diegė automatikos sistemas Alytaus sporto rūmuose, Druskininkų sanatorijoje „Belorus“ ir kituose svarbiuose objektuose. Anot Vyto, anksčiau projektai būdavo kokybiškesni ir geriau paruošti. Šiandien, deja, tenka dažnai taisyti projektuotojų klaidas. Jis dirba su įmonėmis pagal individualius užsakymus, tačiau pastebi, kad partneriai anksčiau buvo brandesni ir patikimesni. „Dabar versle svarbiausia, kad pinigai judėtų ir atsiskaitymai vyktų laiku“, – teigia jis.
Paklaustas, ar kartotų savo kelią, Vytas atviras: profesijos nekeistų, tačiau įmonės nebekurtų. „Anksčiau buvo paprasčiau, dabar – visi per kitų galvas lipa. Svarbiausia – sveikata. O visa kita – turiu: ir rankos, ir galva veikia, idėjų dar sočiai“, – sako jis su sau būdingu šypsniu.
Danielius Jakubavičius