Alytuje pristatyta Mato Maldeikio knyga „Pasaulio pabaigos istorija”
„Pasaulio pabaigos
istorija“ – pavadinimas, šių dienų kontekste skambantis pakankamai grėsmingai,
bet, pripažinkime, kartu ir intriguojančiai. Knygos autorius Matas Maldeikis
pripažįsta, kad pirminis tikslas ir buvo būtent toks – išprovokuoti bei
sudominti, bet taip pat skaitytojui aiškiai parodyti apie ką bus šis jo
kūrinys. Kai mus supa toks didžiulis srautas
įvairiausių naujienų, o pasaulyje atsiranda vis daugiau „triukšmo“ ir chaoso –
M. Maldeikis savo debiutinėje knygoje sudėlioja
viską į lentynėles, kad perskaičius būtų lengviau suvokti, kaip mes
atsidūrėme ten, kur esame, ir kaip susiklostė, jog pasaulis šiuo metu yra toks,
koks yra.
Žvelgiant
iš istorinės perspektyvos dabartiniam pasaulio santvarkos sukūrimui verta
žinoti dvi svarbias pavardes: tai britams atstovavęs John Maynard Keynes ir
amerikiečių paskirtas derybininkas Harry Dexter White, kurie besibaigiant II
pasauliniam karui pateikė penkis svarbiausius punktus, kurie padėjo pamatus
šiuolaikinei demokratijai. Jie abu turėjo sugalvoti kažką, kad europiečiai
pagaliau nustotų kariauti tarpusavyje ir atsisakytų imperinių ambicijų. „Kitas
žmogus yra H. D. White, va šitas bičas. Jis
atstovauja Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Įdomu tai, kad jis yra litvakas. Na,
aš litvakus laikau lietuviais, reiškia, pasaulį, kuriame mes gyvename iš esmės
sukūrė lietuvis. Nei daugiau, nei mažiau. Mes esam kažkokia tauta, kuri yra
nepakeičiama ir kažkas su mumis yra…Tikrai, kažkokį grūdą mes turim.“ Vėliau autorius pristatė reikšmingas istorines
datas, kurios, jo manymu, žymi esminius tektoninius lūžius siekiant, kad
daugiau Europoje nekiltų naujų karų.
Po
knygos pristatymo išsivystė gana audringa diskusija: nuo politikų populizmo ir
debatų kultūros nebuvimo iki lietuviškos žiniasklaidos, kuri turėtų imtis
reikšmingesnio vaidmens šių dienų demokratijoje, nes dabar, pasak Mato, politikai
patys nežino savo nežinojimo ribų. Ką tai reiškia? „Turi keistis žurnalistika,
ta prasme, kad kai aš, kaip politikas, ateinu pas žurnalistą – aš bijočiau
nusišnekėti, suklysti, nežinoti.“ Akcentuojama, kad dažnai trūksta to gilesnio,
tiriamojo žvilgsnio, o viskas gražiai užglaistoma
skambiomis ir aptakiomis frazėmis, kurios patinka rinkėjams. Politika nėra
vadyba. Politika yra diskusija ir geriausio (būtent tuo metu) sprendimo
paieška.
Nuoširdžiai
dėkojame svečiui ne tik už patraukliai pateiktą knygą, bet ir už istorijos bei
geopolitikos paskaitą – buvo įdomu, naudinga, reikalinga, norint sužinoti
atsakymus į kai kuriuos kirbančius
klausimus.
Nuotr. Ilonos
Krupavičienės
Indrė
Navickė