Alytus – paskutinis tarp didžiųjų miestų, Alytaus raj. savivaldybė – 21 vietoje

Iš didžiųjų miestų pirmas – Vilnius, mažųjų reitingo lyderiai – Kauno raj. ir Klaipėdos raj.

Alytaus m. savivaldybė šiemet užima paskutinę vietą tarp 6 didžiųjų miestų, surinkusi 36,9 balo iš 100. Pagrindinė priežastis – neefektyvus valdymas, taip pat miestas susiduria su didesnėmis socialinėmis problemomis, emigracija. Alytaus raj. – pirmoje mažųjų savivaldybių indekso pusėje, pakilęs į 21 vietą.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromas Lietuvos savivaldybių indeksas skaičiuojamas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, atskleidžiančias, kiek savivaldybėse yra ekonominės laisvės ir kaip efektyviai jos valdomos. Pavyzdžiui, kur palankiausia investuoti? Kur geriausiai ir efektyviausiai sutvarkyta švietimo sistema? Kur gyventojai turi didžiausias galimybes rinktis? Reitingai sudaryti du – 6 didžiųjų savivaldybių (pagal gyventojų tankį), ir 54 mažųjų, remiantis 2014 m. duomenimis.

Alytaus m. valdžia turėtų pasitempti – miestas paskutinis tarp didžiųjų pagal tankumą savivaldybių. Čia dirba santykinai daugiausiai administracijos darbuotojų, savivaldybės išlaikymas kainuoja brangiausiai (lyginant su visomis išlaidomis), o ekonominė padėtis vis vien prasta. Alytaus m. iš didžiųjų miestų mažiausios materialinės investicijos (vertinant vienam gyventojui), mažiausias santykinis tiek veikiančių ūkio subjektų, tiek išduotų statybos leidimų skaičius.

„Kaip vieną stagnuojančios savivaldybių ekonomikos priežasčių galima įvardinti prastą mokestinę aplinką, kitaip tariant – nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai yra santykinai dideli. Dėl to, kad verslas vangus, kyla ir didelės socialinės problemos. Alytaus m. bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų siekė beveik 13 proc., o Alytaus raj. viršija net 17 proc. (šalies vidurkis 10,9 proc.). Aukštesnis nei kituose didžiuose miestuose skurdo lygis – socialines pašalpas Alytaus m. gavo 6 proc., Alytaus raj. beveik  9 proc. gyventojų” – pastebi savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

Savivaldybių tendencijos: lyderiai net trys

Iš didžiųjų savivaldybių šį kartą karūna atiteko Vilniaus miestui. Mažųjų savivaldybių lyderės pirmą kartą net dvi: Kauno ir Klaipėdos rajonai – abi savivaldybės surinko vienodai balų ir puikuojasi indekso  garbingiausioje vietoje. Šios savivaldybės sugebėjo efektyviausiai išnaudoti turimus resursus – privilioti užsienio investicijas, skatinti vietinį verslą.

Iš 6 didžiųjų miestų prasčiausiai sekėsi Alytui, o mažųjų reitingo paskutines trijose vietose liko Jurbarko, Šalčininkų ir Ignalinos rajonai. Šias savivaldybes kamuoja panašios problemos. Tarsi užburtas ratas – savivaldybėse dideli nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai, išduodama santykinai mažai statybos leidimų, sunku pritraukti investicijas, čia vangiai kuriasi naujas verslas. Dėl to ir pragyventi sunkiau.

Vis dėlto, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai pabrėžia, kad pernai bendra statistika gerėjo: šalyje šiek tiek sumažėjo nedarbas; socialines pašalpas gaunančių gyventojų dalis sumažėjo beveik trečdaliu; beveik 8 proc. padidėjo veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų; 1,3 proc. padidėjo išduodamų statybos leidimų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų; 13 proc. išaugo gyventojų, įsigijusių verslo liudijimą, skaičius.

„Rezultatas galėtų būti dar geresnis, tačiau žemyn savivaldybes tempia administracijų veikla: gyventojų mažėjant, administracijos atvirkščiai – pučiasi. Bendras vidurkis savivaldybių darbuotojų, tenkančių 1000 gyventojų, 2013 m. buvo 7,15, 2014 m. – 7,34. Koją kiša ir noras pačioms teikti ūkines paslaugas: atliekų surinkimo, daugiabučių administravimo, viešojo transporto, šilumos tiekimo ir t.t. Tai savivaldybėms pernai atnešė 5,4 mln. eurų nuostolį. Savivaldybių valdžios tikrai turi kur pasitempti, mažiau rūpintis, kaip išlaikyti gausias administracijas, nenaudojamą nekilnojamą turtą, nuostolingas įmones, ieškoti būdų pritraukti investuotojus, privatų verslą“ – pažymi Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.

Trumpai:

Didžiųjų miestų savivaldybių reitingas. 6-ių miestų savivaldybių reitinge pirmauja Vilniaus miestas (73 balai iš 100 galimų). Toliau rikiuojasi Klaipėdos m. (68), Šiaulių m. (49), Panevėžio m. (43), Kauno m. (39), Alytaus m. (37) savivaldybės.

Mažųjų savivaldybių reitingas. Geriausiųjų  penketuką (iš 54-ių mažųjų savivaldybių) sudaro: Kauno r. ir Klaipėdos r. (73 balai iš 100), Druskininkų r. (68), Širvintų r. (66), Palangos m. (64) savivaldybės.

Apie savivaldybių indeksą:

Lietuvos savivaldybių indeksas vertina, kiek savivaldybėse yra ekonominės laisvės ir kaip efektyviai savivaldybės valdomos. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Tarp jų – komunalinės paslaugos transportas, švietimas, sveikata ir socialinė rūpyba, mokesčiai, biudžetas, turto valdymas, administracija bei investicijos ir plėtra. Indekso metodologija šiais metais buvo patobulinta. Siekiant tiksliau įvertinti savivaldybes, įtraukta daugiau sričių, pavyzdžiui, įtakos rezultatams turėjo „Transparency international” atliekamas savivaldybių skaidrumo tyrimas, gyventojų skaičiaus kitimas ir kitos.

TYRIMĄ PERŽIŪRĖKITE IR ATSISIŲSKITE:

www.llri.lt/lietuvos-savivaldybiu-indeksas-2015

Indekse teigiamai vertinama savivaldybė, kuri:

• taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;

• savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;

• mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;

• efektyviai valdo turimą turtą ir privatizuoja tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;

• atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;

• savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;

• mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto inf.