Antanas Karpavičius: blogas vyras, kuris nesidomi moterimis, bet dar blogesnis, kuris nesidomi ginklais! (foto, video)

Danielius.net

Prieš ketverius metus skelbiau įdomią apybraižą apie Alytuje gyvenantį Antaną Karpavičių. Galbūt daugelis tai nematėte?

Alytiškio staliaus Antano Karpavičiaus namuose, būtent virtuvėje, visa siena iškabinėta Hitlerio svastika. Pirmas įspūdis, kad čia kažkas negerai… Tačiau įsikalbėjus su Antanu ir jo žmona Vanda, pamatai, kad šie žmonės viduje pilni geros šviesios aureolės, o ne nustatytų mūsuose kasdieniškų dogmų. Antanas gimė 1951 m. Andriūnų kaime, Kaišiadorių rajone, paprastoje tuometinėje kaip įprasta buvo sakyti valstiečių šeimoje. Tačiau tiek tėvas, tiek jo brolis – Antano dėdė, tiek visi tenykščiai žmonės, gyvenantys miškingose vietovėse, mažajam Anatanui įskiepijo begalinę meilę tėvynei Lietuvai. Visi jo artimieji vyrai pabuvojo partizaniškuose bunkeriuose, o išlikę gyvi pasakojo apie patirtas baisenybes ir tikrąją priespaudos tiesą, kuri viešai buvo baudžiama kalėjimais ir netgi mirtimi.

1985 m. Antanas su šeima iš Kauno atsikėlė gyventi į Alytų. Atėjus šviesesniems Sąjūdžio laikams, jis iškart stojo į įvairias savanoriškas žmonių gretas, su tikslu apsaugoti gležną mūsų valstybę. Teko jam savo pistoletu saugoti ir LR Seimo išorę, tačiau šiek tiek vėliau, atsisakius tokių savanorių paslaugų, jis su savo bendražygiais atidavė ginklus valstybei ir pamatęs, kad tiek savanorių gretose ir tiek Tautininkų sąjungoje anksčiau buvusi kryptis – visapusiškai saugoti Lietuvos nepriklausomybę, blanksta(stovyklose ar pratybose vyko girtuokliavimas ir pan.), Antanas pasitraukė iš aktyvios visuomeninės veiklos.

Antanas Karpavičius 2004 metais pateko į nemalonią situaciją. Jis, išvydęs prie savo namų belakstančio be antsnukio ir pavadėlio rotveilerio savininką įspėjo, kad jei taip kartosis jis nušaus tą „bestiją“. Ir berods kitą kartą netgi pagąsdino iššaudamas dujiniu pistoletu. Kaip tyčia neužilgo tą šunį kažkas iš tiesų ir nupylė… va tada ir prasidėjo įdomybės: vieną ankstų rytą apie 6 val. Antaną ir Vandą prižadino policijos pareigūnai, kurie tuoj pat jų namuose atliko kratą ir  nustėro pamatę tiek visokio neįprasto grobio, kaip senoviški šautuvai, pjautiniai ir duriamieji durklai. Visa tai buvo išgabenta ekspertizėn ir tik po ilgų trejų metų debatų  Alytaus raj. apylinkės teisme išteisinus A. Karpavičių, senas antikvariatas po truputėlį sugrįžo atgal pas savo šeimininką.

Antanas daugiau nei prieš dvidešimt metų pradėjo kaupti senus ginklus,(šiuo metu jis yra Alytaus kolekcininkų draugijos narys) Hitlerio svastiką. Kodėl? Jis atsako, kad blogas vyras tas, kuris nesidomi moterimis, bet dar blogesnis – kuris nesidomi ginklais. O Hitleris jam imponuoja savo darbų genialumu t.y. sukuriant ir tiesiant automagistrales, lengvuosius automobilius bei daugeliu kitų praktiškų darbų gausa. Visas pasaulis šaukia dėl Hitlerio saulės išraizgyto ženklo, tačiau kodėl niekas tai pat blogai nežiūri į rusų raudonas o į amerikiečių baltas žvaigždes. Juk jos taip pat suteptos ne mažesnio kiekio krauju…

Antanas ir Vanda įsitikinę, kad mūsų tautiečiai prarado patriotizmo jausmą ir balsavimais jau nieko nepakeisi. Susiformavusiai valdžiai terūpi savi reikalai ir ketinimai, todėl tik perversmas ar netgi revoliucija galėtų vėl atgaivinti buvusį stiprų tautiškumą. Sutuoktiniai nebijo savo minčių išsakyti, nes jie nepratę meluoti, kaip daugelis kraštiečių. Pasak Antano, anksčiau tik tereikėjo švilpterti ir bendraminčių kovon dėl šalies nepriklausomybės kaip mat atsirasdavo, o dabar kiekvienas bijo savo kailio, bet gi ir žodis „Tėvynė“ liko nežinia kurioj vietoj. Tam didelę įtaką turi išrenkama valdžia. Anksčiau pavergta tauta kentė okupantų priespaudą, o dabar tenka kažką panašaus pajausti ir iš savų. Antanui įdomu kaip mokytojai sugeba mokykloje entuziastingai savo mokiniams paaiškinti kokia svarbi šalies nepriklausomybė ir kaip joje gera gyventi. Juk tam pačiam mokinukui skaudu ir neaišku, kodėl bendrasuolį į pamokas tėvai atveža „keturakiu mersu“, o jis pats net neturi už ką priešpiečių nusipirkti, nes jo tėvai dirbdami žemę vos galą su galu suduria. Ir vistiek skamba, kad „čia gera gyventi…“

Antanas sako, kad visas pasaulis gedi, kad buvo vykdomas žydų genocidas, tačiau niekas nepasakoja apie tuos vargšus beraščius kurie tų pačių žydų buvo kamuojami ir ujami…

Viešnagės metu, Antanas ir Vanda aprodė gėlių darželyje pastatytą savadarbę patranką, bei staliaus dirbtuvėse esamus senovinius ginklus, kurie šiandien jau nebetinkami naudoti.

Jiedu sako, kad savo trofėjų viešai niekam nerodo ir minčių apie Hitlerį, žydus neskleidžia, čia tik jų asmeninė nuomonė… Iš jų namų foto, video reportažai: