Antradienį Varėnoje Ramunė Pigagaitė atidarys savo fotografijų parodą

Varėnos raj. viešoji biblioteka

Liepos 17 d. (antradienį) 17 val. Varėnos viešojoje bibliotekoje Ramunė Pigagaitė atidarys savo fotografijų parodą iš serijų „Kaimų gyventojai“ (1996-1998 m.) ir  „Mano miesto žmonės“ (2000-2007 m.), skirtą Varėnos miesto įsikūrimo 150-mečiui, pristatys to paties pavadinimo albumus, kuriuos  2005 m. išleido Leipcigo leidykla „Erata“ ir 2008-aisiais – „Braus“ leidykla.

Ramunė Pigagaitė gimė 1966 m. spalio 13 d. Varėnoje. Baigusi 2-ąją vidurinę mokyklą, išvyko į Vilnių studijuoti aktoriaus meistriškumo meno.  Nuo 1992 m. gyvena Frankfurte, Vokietijoje. 1994-2000 m. studijavo Mainco universitete fotografiją. Yra surengusi personalines parodas Frankfurte, Berlyne, Greifsvalde, Belfaste. Nuo 1991 m. Lietuvos fotografų sąjungos narė.

Sukūrė seriją fotografijų: „Upių vadovai“, „Mano miesto žmonės“, „Valanti moteris“, „Kaimų gyventojai“, „Literatų portretai“, „Ligoninės portretas“. Vokietijoje išleistas  Ramunės Pigagaitės darbų katalogas „Menschen meiner Stadt“ („Mano miesto žmonės“, 2000-2007 m.), kuriame – 42 varėniškių fotografijos. Visi tarsi vienos šeimos nariai. „Man knyga – lyg šeimos albumas. Visus tuos žmones pažįstu nuo vaikystės. Kai ėmiausi šio ciklo, jie man atrodė nė kiek nepasikeitę, nors ir buvo prabėgę 30 metų. Tačiau darbo procesas nebuvo lengvas. Nors nuotraukose žmonės tik ramiai stovi su savo darbo įrankiais, juos fotografuojant vyko intensyvus dialogas tarp manęs ir to žmogaus, o gal personažo, „vaidinančio“ mano atsiminimus, kuriuos išsaugojau tris dešimtmečius. Pavyzdžiui, vaikų darželio sargas. Aš, kaip ir visi vaikai, jo bijojau. Nes sargas mus vaikydavo iš darželio teritorijos, kai vakarais sugrįždavome žaisti į kiemą. Batsiuvys, pozuojantis su kurpaliu, ant kurio maunami batai, – dar viena istorija. Vaikystėje man atrodė, kad ta medinė koja – atsarginė; jei įvyktų avarija ir tektų amputuoti tikrąją… Siuvėja man dažnai liepdavo pasakyti mamai, kad suknelė jau pasiūta…”,- pasakoja fotomenininkė. Į klausimą, kodėl vokiečiams įdomūs Varėnos ir aplinkinių kaimų suvargę žmonės, kad  net skiria pinigų tokių fotografijų albumų leidybai, Ramunė atsako: „man irgi įdomu – kodėl? Juk leidėjai nenujaučia, kur yra toji Varėna. Kai kartą paklausiau, paaiškino, jog mano portretai, sukurti remiantis mano vaikystės prisiminimais, paliečia ir kitų žmonių praeities stygas, atsiranda naujų asociacijų su jų gyvenimais. Ne kartą girdėjau, kad vokiečiai prieš karą atrodė kaip mano personažai…”.

Varėnoje Ramunės Pigagaitės kūryba pristatoma pirmą kartą. Simboliška, kad paroda veiks Varėnos 150-ojo jubiliejaus išvakarėse. Duonos kepėja, banko valdytojas, geležinkeliečiai, bibliotekininkė, muziejininkė, gamyklos direktorius, buhalterė, laikrodininkas, mokytoja, bitininkas, ugniagesys, statybininkas – visi šie žmonės ir jų darbai – neatsiejama Varėnos gyvenimo dalis, visi jie kūrė ir tebekuria gimtojo miesto istoriją.