Apie Lietuvą ir Prancūziją – iš prancūzo lūpų gyvenančio Alytuje

Įsibėgėjus frankofonijos mėnesiui, Butrimonių gimnazija taip pat aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose. Frankofonija – tai ne tik prancūzų kalba klasėje ar auditorijoje. Frankofonija – tai daugiakalbystė, inovatyvumas, naujos galimybės, spalvinga kultūrų įvairovė, demokratijos ir tolerancijos sklaida. Prancūzų asociacijai pasiūlius renginių planą Alytuje, dėmesį patraukė prancūziškas karaokė vakaras menininkų kavinėje „Pušis“. Taip atsitiktinai ir sužinojau apie šios kavinės savininką, kilusį iš Prancūzijos, Simon Naffron. Smalsumo vedama susisiekiau su Simon Naffre ir pakviečiau pasisvečiuoti Butrimonių gimnazijoje. Susitikimo tikslas įkvėpti mokinius, padrąsinti siekti savo tikslų bei bent akies krašteliu žvilgtelėti ir pakeliauti po  Prancūziją pasakojant jos tautiečiui. 

Ankstyvą ir būdingą Lietuvai šaltą pavasario rytą atvykau su Simon Naffre į gimnaziją. Simon prisipažino, kad Butrimonyse lankosi pirmą kartą. Svečią pasitiko gimnazijos direktorius Valdas Valvonis. Tada pakilę į antrą aukštą, susipažinę su kitais mokytojais, smalsių žvilgsnių lydimi nuėjome į aktų salę. Čia laukė būrys gimnazistų bei žemesnių klasių mokiniai, panorę susipažinti su svečiu. Simon Naffre iškart sužavėjo savo prancūzišku akcentu, gebėjimu laisvai bendrauti ir noru dalintis savo šalies kultūrine patirtimi. Simon Naffre papasakojo, kad yra kilęs iš Prancūzijos miestelio Bourges, kuris tik 15 kilometrų nutolęs nuo Prancūzijos centro. Lietuvoje jis gyvena jau 8 metus. Papasakojo mokiniams apie kultūrinius ir virtuvės skirtumus. Iš pradžių jam, kaip ir kiekvienam, buvo sunku apsiprasti su lietuviška virtuve, nes ji gerokai skiriasi nuo prancūziškos. Pasak S.Naffre, mes valgome daug, o maistu reikia mėgautis. 

Tad kas gi sieja Simon ir menininkų kavinę „Pušis“? Studijuodamas užsienyje Simon susipažino su lietuvaite, kilusia iš Alytaus. Kadangi tuo metu Prancūzijoje tęsėsi krizė, jis nusprendė, kad reikia imtis savo verslo. Kelis kartus atvyko į Lietuvą, ieškojo naujų idėjų, pagaliau įsikūrė  Dzūkijos sostinėje su drauge. Miestu ir jo apylinkėmis susižavėjęs prancūzas ryžosi imtis čia savo verslo. Jam kilo mintis atkurti kavinę „Pušis“. Ši kavinė anksčiau buvo viena lankomiausių ir žinomiausių Alytaus vietų. Atsinaujinusioje kavinėje pagrindinis akcentas yra gyva muzika, „protmūšio“ vakarai bei tvyranti geroji aura ir senoji dvasia. Kaip išdrįsti tai sukurti, mokiniai sužinojo iš Simon Naffre lūpų: nesvarbu, kiek turi pinigų, svarbu turėti tikslą ir judėti jo link. Bus tikslas – bus pinigų. Mokiniai dar kartą išgirdo, jog be diplomo gyvenimo kokybė bus laikina, gyvenimo nesukursi nekurdamas savęs ir savo ateities. Reikia ne facebook‘e ar instagram‘e sekti, kas kur nuvyko, kaip kas gyvena, nes tai tik iliuzija, kiekvienas privalo dirbti su savimi ir savo siekiais, turėtume praplėsti akiratį toliau už instagram‘ą. Norėdamas parodyti, kaip nepagrįstai verkšlename gyvendami aukštų kainų šalyje, Simon pabrėžė, jog Prancūzijoje kainos didesnės trigubai, bet juk tai niekur neskelbiama. Kaip ir tai, jog dirbantys užsienyje grįžta su visu „bagažu“ sveikatos problemų. Kiek iššvaistome vėjais savo laiko ir pinigų… O jei tik sustotume bent sekundei, pamatytume, kiek daug turime čia, savo gimtinėje.  

Šio jauno verslininko žodžiai dar ilgai išliks mūsų atmintyje. Tikiu, kad tai pakeis daugelio mokinių ateitį. Pasibaigus susitikimui mokiniai ir mokytojai uždavė dar keletą klausimų. Ne vienam buvo įdomu, kaipgi Simon pavyko išmokti kalbėti lietuviškai. O atsakymas paprastas  – savarankiškai, nes kursams išleisti milžinišką pinigų sumą buvo beprasmiška ir neprotinga. Tikiu, kad iš šio puikaus jauno žmogaus pasimokys ne vienas gimnazistas. 

Prancūzų kalbos mokytoja

Loreta Blaževičienė