Ar afrikinis kiaulių maras pasiekė Alytaus rajoną? (foto)

Danielius.net

Nors nuo pat praeitų metų lapkričio mėnesio pradžios Dzūkijos medžiotojai savo medžiojamų miškų plotuose rado daugybę kritusių šernų, su labai panašiais į afrikinio kiaulių maro ligos požymiais, visos šalies valdžios įstaigos lyg įniršę ir sukandę dantis vilkai tam priešgyniauja, kad tai ne ši liga ir čia nieko baisaus. Visgi realybė yra kur kas nemalonesnė.
Neoficialiais duomenimis kaimyniniuose Varčios, Gedimino ir Kalesnykų miškuose per pastaruosius du mėnesius medžiotojai rado ir užkasė apie 30-40 įvairiausio amžiaus šernų. Bene visų išoriniai požymiai buvo tie patys: ant snukio išmestos putų ar kraujo žymės, pažastyse, kakle – nusidriekusios juodos dėmės.
Kalbintas Alytaus apskrities maisto ir veterinarinės tarnybos vyr. gydytojas Romas Černius sakė, jog visi bandiniai, įtarti dėl šios ligos, Vilniuje patikrinus – nepasitvirtino. Pasak gydytojo, šernai kaip ir žmonės gali turėti daugybę mirtinų ligų. O kokios būtent šiandien užpuolusios ilgasnukius, nors R.Černius ir pats medžiotojas, atsakyti negalėjo.
Visgi nenorintys prisistatyti medžiotojai nedrąsiai pusė lapų kalba, jog afrikinio kiaulių maro(ar panašios klasikinio kiaulių maro)ligos nepripažįstama dėl politinių ir ekonominių motyvų, nes vos tai padarius, Lietuvai grėstų siaubingos ekonominės sankcijos. O kadangi ši gyvūnų liga nepavojinga žmonėms, todėl taip ir delsiama, kol ligos proveržis liausis savaime. Bene pagrindinis ligos stabdis būtų – niekaip neprasidedanti žiema.
Nors vietos gyventojai sunerimę dėl šio neįprasto reiškinio ir vis dažniau kreipiasi į pažįstamus medžiotojus paaiškinimų, visgi gyvenant demokratinėje valstybėje jų dar neturime. Niekas šernų kritimo priežasčių nesiskubina skelbti. Vis laukiame…

Afrikinis kiaulių maras (AKM)– dar viena virusinė liga, kuri labiausiai paplitusi Afrikos kontinente. Tai labai užkrečiama liga, plinta žaibiškai tiesioginio ar netiesioginio kontakto būdu. Virusai išlieka ilgą laiką kiaulienos produktuose ir taip pat aplinkoje, gali išplisti tarp laukinių kiaulių  ir Ornithodoros genties erkėse. Nuo šios ligos nėra nei gydymo, nei vakcinų. 

Ligą sukelia AKM virusas, priklausantis Asfivirus genčiai. Šiems virusams imlūs Suidae (kiaulių) šeimos gyvūnai: naminės kiaulės, šernai, afrikinis karpotis (Phacochoerus africanus), krūmininė kiaulė (Potamochoerus porcus), didžioji miškinė kiaulė ir pekarinių (Tayassu spp.) šeimos atstovai. Virusai labai atsparūs aplinkos poveikiui: kraują laikant 4 oC temperatūroje, virusai išlieka 1,5 metų, kambario temperatūroje išmatose – apie 11 dienų, mažiausiai mėnesį – užkrėstuose kiaulių garduose bei keletą metų užšaldytoje mėsoje.

Plinta tiesiogiai kontaktuojant su sergančiais gyvūnais ir netiesioginio kontakto būdu per įvairius apyvokos daiktus, drabužius, transportą ir pan. Virusus platina erkės (įkandus erkei). Kiti kraujasiurbiai vabzdžiai, uodai ir musės, virusus gali pernešti mechaniškai. Piktmusės (Stomoxys calcitrans) didelį virusų kiekį gali nešioti apie 2 dienas. Virusai gali būti visuose audiniuose ir kūno skysčiuose, bet ypač didelė koncentracija susikaupia kraujyje. Aplinka gali būti labai užkrėsta, kai kiaulės skrodžiamos, kai jos kovoja ir sužeidžia viena kitą ar viduriuoja su krauju.

Klasikinio ir afrikinio kiaulių maro profilaktika

Gydymo nuo šių ligų nėra, o nuo AKM nėra ir vakcinos. Prognozuojama, kad artimiausiu metu ji ir nebus sukurta. Nuo klasikinio kiaulių maro virusų vakcinos jau yra sukurtos, ir kai kuriose šalyse jas leidžiama naudoti. Tačiau reikia pažymėti, kad taikant vien vakcinavimą KKM likviduoti praktiškai neįmanoma. Vakcinacija taikoma tik kaip pagalbinė priemonė tam tikromis sąlygomis.

Kadangi ir KKM, ir AKM yra labai užkrečiamos ligos, sergančios ir užsikrėtusios kiaulės ar šernai turi būti tinkamai sunaikinti (vadovaujantis regioninės VMVT nurodymais). Labai svarbu kuo greičiau šias ligas diagnozuoti ir neleisti joms išplisti į laukinių gyvūnų populiacijas. Įtarus šias ligas, privaloma kuo greičiau kreiptis į vietos aptarnaujantį veterinarijos gydytoją arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnus.

Ligos likvidavimas yra labai nuostolingas dėl naikinamų kiaulių ir taikomų apribojimų. Aplink ligos židinį mažiausiai 3 km spinduliu nustatoma apsaugos zona ir 10 km spinduliu priežiūros zona. Ypač svarbūs ir griežti reikalavimai taikomi apsaugos zonoje. Ligos židinyje visos kiaulės naikinamos, apsaugos zonoje visi kiaulių ūkiai stebimi, draudžiamas naminių gyvūnų judėjimas (išskyrus VMVT nustatytais atvejais), gyvulių parodos ir pan. Praėjus 30 dienų po užkrėstų ūkių pirminio valymo ir dezinfekcijos, galima atlikti laboratorinius tyrimus ligos likvidavimui patvirtinti.