Bendrojo pagalbos centro operatoriams talkina šiuolaikinės vietos nustatymo technologijos

Praėjusio
sekmadienio vakarą pramogavęs ir skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu
112 be reikalo skambinėjęs Telšių rajono gyventojas turbūt nesitikėjo, kad dar
tą patį vakarą į jo namus pasibels policijos pareigūnai. Ne vieną kartą
skambinęs ir melagingai apie gaisrus įvairiuose Lietuvos miestuose pranešęs bei
pavėžėjimo paslaugų reikalavęs vyras savo adreso Bendrojo pagalbos centro
operatoriams nesakė, tačiau jį „išdavė“ išmanusis telefonas.

Kiek
daugiau nei prieš ketverius metus Lietuvoje buvo įdiegtos technologijos,
leidžiančios nustatyti skambinančiojo numeriu 112 buvimo vietą pagal mobiliojo
ryšio telefono aparato Bendrajam pagalbos centrui siunčiamus duomenis. Telšių
rajono gyventojo išmanusis telefonas tokią funkciją turėjo ir jo atsiųsti duomenys
labai tiksliai rodė vienoje iš kaimiškų vietovių esantį namą.

Į
Bendrojo pagalbos centro darbuotojų perduotą informaciją sureagavusiems ir
nurodytu adresu nuvykusiems policijos pareigūnams pavyko rasti ir nustatyti
asmenį, kuris tą vakarą piktybiškai skambinėjo ir melagingai kvietė skubiosios
pagalbos tarnybas. Jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir
už tokį „linksminimąsi“ teks atsakyti įstatymo nustatyta tvarka (gresia bauda
nuo 200 iki 2000 eurų).

Kaip
jau buvo minėta, Lietuvoje technologijos, leidžiančios nustatyti skambinančiojo
numeriu 112 buvimo vietą pagal mobiliojo ryšio telefono atsiunčiamus duomenis,
buvo įdiegtos daugiau nei prieš ketverius metus – 2016 metų pabaigoje. Tuo metu
Lietuva buvo 4 valstybė pasaulyje, pradėjusi naudoti šį pažangiausią vietos
nustatymo metodą. Šiuo metu šis metodas naudojamas jau 25 šalyse.

Žinoma,
įdiegtas jis buvo ne tam, kad būtų lengviau nustatyti tokius pažeidėjus, kaip
minėtas Telšių rajono gyventojas. Pagrindinė jo paskirtis – gelbėti žmonių
sveikatą ir gyvybes, kai dėl susiklosčiusių aplinkybių jie negali nurodyti
tikslios savo buvimo vietos.

Tokių
atvejų, kai tarnyboms pavyko nustatyti įvykio vietą būtent minėtų technologijų
dėka, per tuos ketverius metus Lietuvoje buvo išties nemažai.

Vienas
įdomesnių praėjusių metų įvykių nutiko naktį iš rugpjūčio 4 į 5 dieną. Tą naktį
sulaukta skambučio iš Estijos piliečio, kuriam netikėtai baigėsi kuras ir kuris
tvirtino esąs greitkelyje Talinas–Tartu. Nors jis užsispyręs teigė esąs
Estijoje, telefono perduoti duomenys rodė, kad žmogus yra kelio A1 atkarpoje
Kaunas–Klaipėda. Parengtas pranešimas buvo perduotas policijos pareigūnams,
kurie nuvykę nurodytu adresu iš tiesų rado numeriu 112 skambinusį vyrą.
Bendromis Bendrojo pagalbos centro darbuotojų, susisiekusių su analogišku
centru Estijoje, ir policijos pareigūnų pastangomis nustatyta, kad minėtas
žmogus jau ieškomas Estijoje, nes automobiliu iš namų išvykęs vyras serga
senatvine demencija ir sunkiai orientuojasi aplinkoje. Taip buvo rastas ir į
namus sugrąžintas žmogus, kuris dėl savo būklės net nesuprato, kurioje šalyje
esantis.

Kartais
Bendrojo pagalbos centro pareigūnai, naudodamiesi minėtomis technologijomis, ir
patys, be kitų skubiosios pagalbos tarnybų įsitraukimo, būna pajėgūs padėti
skambinantiems žmonėms. Vienas tokių įvykių nutiko naktį iš praėjusių metų
gruodžio 22 į 23 dieną. Jau po vidurnakčio numeriu 112 paskambino Ignalinos
rajone pasiklydęs ir labai sušalęs žmogus. Jis pranešė, kad jo jau ieško
artimieji, bet niekaip negali rasti, nes jis nežino, kur esąs. Į skambutį
atsiliepęs operatorius matė, iš kur skambina vyras, ir pasakė jam tikslų
vietovės pavadinimą. Tačiau pasiklydusio vyro ieškantiems artimiesiems vis tiek
nesisekė jo rasti. Todėl netrukus ir jie patys paskambino į Bendrąjį pagalbos
centrą, prašydami operatorių pagalbos. Budinčios pamainos darbuotojai, nuolat
palaikydami ryšį tiek su pasiklydusiu vyru, tiek su jo ieškančiais
artimaisiais, taip pat naudodamiesi žemėlapiu ir jame atvaizduotais
skambinančių asmenų vietos nustatymo duomenimis, nurodinėjo jiems judėjimo
kryptį ir padėjo vieniems kitus sėkmingai rasti. Visa „gelbėjimo operacija“,
skaičiuojant nuo pirmojo pasiklydusio vyro skambučio, užtruko apie valandą.

Tiesa,
reikia pastebėti, kad Bendrajam pagalbos centrui skambinančiojo asmens buvimo
vietos duomenis gali atsiųsti tik išmanieji mobiliojo ryšio telefonai su „Android“
ar „iOS“ operacine sistema. 2016 metais, kai buvo diegiamos šios technologijos,
išmanųjį telefoną turėjo apie 54 proc. Lietuvos gyventojų. Per ketverius metus
situacija pasikeitė. Gyventojų apklausų duomenimis, 2020 metais išmanųjį
telefoną turėjo jau 73 proc. gyventojų. Todėl ir Bendrajame pagalbos centre vis
dažniau sulaukiama skambučių, kai gaunami skambinančiojo buvimo vietos
nustatymo duomenys, kuriuos perduoda patys telefono aparatai.

Bendrasis
pagalbos centras nori priminti gyventojams, kad įvykio vietos adresas yra
svarbiausia informacija, kurios reikia į pagalbos prašymus reaguojančioms
skubiosios pagalbos tarnyboms. Pagrindinis informacijos šaltinis – pats
skambinantysis, o kartu su skambučiu gaunami skambinančiojo buvimo vietos nustatymo
duomenys yra naudojami kaip pagalbinė priemonė. 

Vilma
Juozevičiūtė, Bendrojo pagalbos centro atstovė viešiesiems ryšiams