Dainingasis „Serbentos“ ansamblis švenčia penkiolikos metų jubiliejų (foto)

Rūta Averkienė

Vieną alyvomis kvepiantį gegužės savaitgalį Senoji Varėna iki vėlumos aidėjo  nuo dzūkiškų dainų – tądien Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinės mokyklos folkloro ansamblis „Serbenta“ skambiai šventė penkiolikos metų sukaktį. Į mokykloje vykusią jubiliejinę šventę gausiai susirinko esami ir buvę, o dabar po Lietuvą pabirę ansambliečiai, Senosios Varėnos bendruomenė, Žiūrų kaimo žmonės, daugybė svečių. Buvo prisiminta ansamblio pradžia, įdomiausios akimirkos,  linksmiausios koncertinės kelionės, pagerbta energingoji vadovė Irena Naujūnienė bei visi jos „serbentukai“.

Kadangi „Serbentos“ giesmės ir dainos  dešimtis kartų skambėjo po Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios skliautais ir papuošė ne vieną bažnyčioje vykusį renginį, tad jubiliejinė „Serbentos“ šventė prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias už „Serbentos“ ansamblį bei jo narius aukojo bei palaimino klebonas Pranciškus Čivilis. Ansamblis giedojo ir šių Šv. Mišių metu bei po jų.

Klebonas Pranciškus Čivilis pasidžiaugė, kad „serbentukai“ yra dideli pagalbininkai ir Senosios Varėnos puošmena, o ansamblis per šiuos penkiolika gyvavimo metų užgyveno didelį dvasinį kraitį. Jis ansamblio vadovei Irenai Naujūnienei už išskirtinius nuopelnus įteikė garbingą apdovanojimą – mažąją arkangelo Mykolo žvaigždę, o visam ansambliui – padėką. Ansambliečiai atsidėkodami už palaiminimą sugiedojo giesmę „O Marija, motinėle“.

Vėliau linksma vakaronė tęsėsi Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinėje mokykloje. Mokyklos fojė vos talpino visus norinčius pagerbti dainingąją „Serbentą“, paklausyti šmaikščių vadovės Irenos pasakojimų, Kęstučio ir Rositos muzikavimų, skambių dzūkiškų dainų ir drauge padainuoti.

Savo jubiliejinį koncertą ansamblis pradėjo  Žiūrų kaimo daina „Labai tolimas kelalis, labai tamsi naktelė…“.

Gražiausių padėkos žodžių „Serbentos“ ansambliui negailėjo jubiliejaus proga jį pasveikinusios Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vilma Miškinienė bei Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Regina Svirskienė. Vilma Miškinienė pasidžiaugė, kad Varėnos krašte yra toks ansamblis, kuriam vadovauja energingoji Irena, ir kuris dainuoja pačias gražiausias dainas.

Ansamblio vadovei buvo įteikta Savivaldybės mero Algio Kašėtos padėka už kūrybingą vadovavimą. „Tegu Jūsų nuoširdus darbas, pastangos padėti vaikams pajusti Varėnos krašto dainų skambumą ir grožį teikia palaimos ir atgaivos. Linkime nepailsti, dainų nepristigti ir branginti tai, ką per amžius išsaugojo mūsų protėviai“, – rašoma mero padėkoje. Regina Svirskienė dėkojo ansambliui už nuostabias dzūkiškas dainas, kurios skamba po visą Lietuvą. Kiekvienas  „serbentukas“ buvo apdovanotas švilpyne.

Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinės mokyklos direktorius Gintautas Bendorius sakė, kad mokykla tikrai laiminga, turinti tokį šaunų kolektyvą, kuris mokyklą garsina ne tik rajone, bet ir toli už jos ribų. „Geranoriški „Serbentos“ dainorėliai yra visus laukiami. Jei koks jubiliejus ar šventė, jo rengėjai skambina į mokyklą ir sako: „Duokit „Serbentą“, nes nuo jos dainų net grybai geriau auga. Nors ansamblis švenčia paauglišką jubiliejų, bet iš tikrųjų jis savo repertuaru ir koncertine patirtimi yra labai brandus“. Direktorius linkėjo, kad kolektyvas pasipildytų ir vaikinais, o vadovei linkėjo sveikatos, kad būtų greita ir visur suspėtų, kaip iki šiol spėja.

Nedzingės vaikų folkloro ansamblio „Piemenukai“ vadovė Vanda Mockevičienė, sveikindama jubiliatus, pasidžiaugė, kad ansamblis tęsia gražias tradicijas ir puoselėja mūsų protėvių etnokultūrą, nes išlaikyti tai, kas sukurta, irgi labai svarbu.

Tą vakarą nesiliovė skambėjusios pačios gražiausios dzūkiškos dainos, kurias keitė nuoširdūs svečių sveikinimai.

Jubiliejinę šventę dar labiau papuošė dzūkiškai vadovės Irenos pasakojami ansamblio nutikimai. Kiekvienas jos „serbentukas“ buvo pamalonintas geru žodžiu.

Kokia gi sėkmingo ansamblio gyvavimo ir populiarumo paslaptis? Gyvybingoji  „Serbentos“ versmė – pačios gražiausios, jautriausias sielos stygas užgaunančios Irenos gimtojo Žiūrų kaimo dainos. Turbūt kiekvienas pasakys, kad ir ansamblio „siela“ – skambiabalsė vadovė Irena, ne tik mokanti daugybę jos tėvelių  dainuotų dainų, bet ir tarsi turinti stebuklingų galių meile šioms dainoms užkrėsti savo mokinius, o jų per penkiolika metų ne vienas šimtas buvo. Irena gimė ir augo apsupta dzūkiškų dainų, nes jos šviesaus atminimo mama dainavo Žiūrų kaimo etnografiniame ansamblyje, nuo mažens mokėjo ir pati dainuoti daugybę autentiškų paties seniausio mūsų rajone, netrukus keturiasdešimt penktąsias gyvavimo metines švęsiančio  Žiūrų etnografinio ansamblio dainų. Kaip pati Irena šmaikštauja, kad anksčiau dainuoti, o ne kalbėti išmoko.

Ir jubiliejinio koncerto metu skambėjo pačios žinomiausios etnografinio Žiūrų kaimo dainos: „Tai Žiūrų slaunas kaimas“, „Nesprok, nesprok, ąžuolėli“, „Devyni metai, ne viena dziena“ ir daugybė kitų, kurias drauge su visais dainavo ir Irenos tėvelis. Ansamblį Žiūrų kaimo dainomis bei dovanomis pasveikino ir Žiūrų kaimo bendruomenės atstovai.

„Tai ir mūs ansamblio pavadinimas – iš Žiūrų kaimo šokio „Augo sodi serbenta“,– sako vadovė. „Kolektyvas suskūrė 1998 m., kap dainų dainelės dalyvis Vytautas Baublys pateko in diplomantų koncertų ir dzvi dainas dainavo Operos ir baleto teatro scenon. Dainavo senovinį dzūkų dainų „Nesprok, nesprok, ąžuolėli“. Tai mum būtų kap ir 18 metų, bet paskrikščinom 2001-05-19. Tai ir gimtadienį švenciam nuo tos datos. Mūs krikštatėviai – Nedzingės kaimo vaikų folkloro ansamblis „Piemenukai“, katram  vadovauna Vanda Mockevičienė.

Per ciek metų ansamblis apkeliavo nemažai ir koncertavo daugelin vietų. Beveik visuose rajono renginiuosa: Grybų šventėsa, „Dzūkų godosa“, „Ėglynaicin“, Gedulo ir vilties dienos paminėjimuosa, renginin po Varėnos kultūros centro renovacijos, pirmo Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio atidaryman ir baigiamuosiuosa koncertuosa, ne vienan poezijos pavasarėlio renginin Pauosupės kaiman. Šešiolika metų giedam įvairių renginių metu Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčion, jau tradicija tapo kasmet giedoc Motinos dienos Šv. Mišių metu, dalyvaunam rajono laisvalaikio salių rengiamose koncertinėse programose ir dar daug kur kitur.

Nemaža mūs koncertų vyko respublikos mastu: Telšiuose buvo renginys „Aš pasėjau žalią pupą“, Visagino mieste – folkloro festivalis „Martynas“, dalyvavom Kauno miesto Dainavos seniūnijos advento vakaronėje, Alytaus kraštotyros muziejaus renginyje „Nespaudęs norago taukų nelaižysi“, advento vakaronių metu, Vilniaus miesto l. d. „Pagrandukas“  – atvelykio vakaronėn ir kitur.

Mes keliavom ir koncertavom ir už Lietuvos ribų: Slipkauskų šeimos trio (Diana, Julita, Edvinas) tris kartus koncertavo Lenkijon, Gyžicko miestan, ir vienų kartų – Punsko lietuviškon gimnazijon, visas kolektyvas buvo Vokietijon, Prenczlau miestan, koncertavo prie Domininkonų vienuolyno…“, – dzūkiškai greitakalbe žodžius tarsi perlus beria Irena Naujūnienė.

Tikime, kad jaunatviško klegesio sklidinas „Serbentos“ ansamblis dar ilgai gyvuos, dar aplankys ne vieną Lietuvos kampelį ir svečią šalį, ir toliau dainuos mūsų senelių ir tėvų dainuotas dzūkiškas dainas, pagarbiai puoselės jas, kad tos nuostabios dainos nenugrimztų į užmaršties vandenyną.