Daugiškė Ona Gustaitienė: „Mokykloje jaučiausi įsėdusi į savo roges, o išėjusi į pensiją einu į žmones“

Buvusi Daugų Valdo Mirono gimnazijos geografijos mokytoja Ona (Laukaitytė) Gustaitienė praėjusiais metais atšventė gražų 70 metų jubiliejų. Prieš penkis metus išėjusi į pensiją mokytoja šypsosi ir sako, kad dabar gyvena sau: „mano dienos, mano naktys!“. Energijos nestokojanti pašnekovė turi ir svajonę, kaip geografijos mokytoja – aplankyti išskirtinės gamtos šalį.

Mokėsi internatuose

Ona gimė Žemaitkiemio kaime, Prienų rajone. 1960-1964 m. mokėsi Naudžiūnų pradinėje mokykloje.  „Toliau patekau į internatą, kuris buvo 15 kilometrų nuo namų. Tėvelis turėjo sunkią traumą, todėl teta sutvarkė mano dokumentus, kad mokslus nuo 5 iki 8 klasės tęsčiau Prienų internate“, – pasakoja O. Gustaitienė. Pasak jos, tuomet mokytis internate reiškė, kad esi prastesnis vaikas, nes internatai buvo skirti „sunkių“ šeimų vaikams. „Savaitgalį pažangius mokinius, ir tuos, kurie neturėjo elgesio nuobaudų, išleisdavo į namus“, – pasakojimą tęsia moteris. Baigusi aštuonias klases Prienų internate, ji išvažiavo mokytis į Trakų internatą, kurio pastatai buvo gražioje vietoje ant ežero kranto. „Mokiausi gerai, jaučiau pareigą ir atsakomybę siekti rezultato. Buvau darbšti mokinė“, – kalbėjo O. Gustaitienė. Mokykloje jai gerai sekėsi lietuvių kalba ir literatūra, tad planuose buvo lietuvių kalbos studijos. Ona rengė medžiagą mokyklos sienlaikraščiui, ir geografija tuo metu nesižavėjo. Pašnekovei patiko ir užsienio kalba – prancūzų, bet šios kalbos mokytojas Oną atkalbėjo nuo studijų, sakydamas, kad prancūzų kalba nepopuliari ir duonos iš jos tikrai nevalgysianti. O nuo lietuvių kalbos studijų atbaidė mokytojo nešiojamas „pundas“ sąsiuvinių ir jo pavargusi, praplikusi galva. 

Studijos Vilniuje

Kadangi Trakai buvo netoli Vilniaus, Ona apsisprendė studijuoti Vilniaus universitete. Įstojo į Gamtos mokslų fakultetą, geografijos specialybę, kurią studijavo 5 metus, t.y. nuo 1971 iki 1976 m. „Mūsų studijų grupė buvo labai draugiška, ir šiandien tarpusavyje palaikome ryšius. Susitinkame kas 5-erius metus. Toks gražus mūsų grupės bendravimas, tai – nuopelnas mylimo profesoriaus Česlovo Kudabos“, – sako O. Gustaitienė. Pasak jos, geografijos studijos buvo labai įdomios, linksmos. Praktikų metu studentai nakvojo palapinėse, stebėdavo gamtą.

Įgijusi specialybę, 1976 m. Onutė gavo paskyrimą dirbti į Alytaus rajono Daugų vidurinę mokyklą. „Mane pasitiko mokytojas, direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Žukauskas, kuris paliko man gilų įspūdį  mokytojo, globėjo, patarėjo“, – pirmuosius mokytojos žingsnius Dauguose prisimena Onutė. Ji apsigyveno netoli mokyklos. Dauguose susipažino ir su būsimu vyru. „Mano vyras Vincentas dirbo profesinio mokymo kombinate žemės ūkio mašinų vairavimo instruktoriumi. Mums budėjimas mokyklos šokiuose buvo lemiamas. Po jų Vincentas pasisiūlė mane palydėti į namus. Pradėjome vis dažiau matytis, susitikti“, – apie pažintį su vyru sako Ona, pridurdama, kad Vincentas jai yra didžiausia gyvenimo loterija, kaip dūšia dūšioj… Pora susituokė 1978 metais, kartu jau 46-erius metus. Užaugino 3 vaikus. Du sūnūs Mindaugas ir Renaldas gyvena Londone, dukra Kristina – Vilniuje.

Dauguose dirbo 42 metus

Daugų vidurinė mokykla, o vėliau gimnazija buvo vienintelė Onutės darbovietė. 42 metai praleisti Daugų mokykloje prabėgo kaip viena diena. „Mokyklose jaučiausi įsėdusi į savo roges. Man mokytojos profesija buvo mano pašaukimas“ – sako ilgametė mokytoja. Onutė prisimena, kuomet su savo pirmąją abiturientų laida, kurioje mokėsi ir buvęs Daugų gimnazijos direktorius Almantas Jakimavičius, vietoj išleistuvių šventės tėvai išleido vaikus į pajūrį su nakvyne, o juos lydėjo Ona su dar keliais mokytojais. Bet pareigingai mokytojai tai buvo sunki išvyka, ji naktimis nemiegojo, vis tikrindavo mokinių palapines, ar viskas gerai.

Onutė jau 5 metai nedirba pedagogo darbo. Buvę mokiniai ją atpažįsta, sveikinasi, nors ji atvirauja, kad ne visus jau atpažįsta.

„Dar niekad taip gerai negyvenau kaip dabar prisijaukinusi savo ligą. Mano dienos, mano naktys: skaitau, mezgu, naršau internete, užsiimu su anūke, laukiu vaikų iš užsienio. Lankau trečio amžiaus universiteto užsiėmimus. Jo vadovė Janina Seiliuvienė mums neleidžia liūdėti, organizuoja paskaitas, išvykas. Neužsidariau namie, bet einu drąsiai į žmones“, – linksmai kalba O. Gustaitienė.

Mokytoja Ona Gustaitienė džiaugiasi savo iškiliais mokiniais: „Mokiau Valdą Babaliauską (LTV režisierius), Dainių Gintalą (poetas, vertėjas, literatūros kritikas), Mindaugą ir Simoną Maldonius (irkluotojai, Mindaugas – olimpietis), Modestą Raudonį – 2017 Metų ekonomikos mokytojas (geografas, ekonomikos ir verslumo mokytojas), Almantą Jakimavičių ( buvęs auklėtinis ir geografijos/kūno kultūros mokytojas, gimnazijos direktorius), Luką Ivanauską (VU TSPMI, Baltijos šalių nepriklausomo tyrimų centro dalininkas, atsakingas už tiriamąją veiklą Afrikos regione), Sigitą Juškevičienę (šiandien puikiai dirbanti V.Mirono gimnazijoje, moko lietuvių kalbos ir literatūros). Manau, gal šie žmonės (neabejoju ir kiti, kuriuos mokiau) perėmė iš manęs dalelę darbštumo, pareigingumo, žmogiškumo atsakomybės…). Per visus 42 darbo metus – neturėjau pravardės. Nežinau: tai geras ženklas ar ne…”

Paklausta apie svajones, ji nusišypso ir sako: „Jeigu svajonės baigiasi, tai ir gyvenimas baigiasi. Aš noriu nukeliauti ir pamatyti Islandijos geizerius!”. To Onutei ir jos vyrui Vincentui palinkėsime!

P.s. Apie pašnekovę labai gražiai atsiliepia jos buvusi mokinė, dabar Daugų Vlado Mirono gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Sigita Juškevičienė:

„Jūs buvote tokia, su kuria buvo įdomu bendrauti. Jūsų erudicija žavėjo. Darboholikė buvote. Ilgai krapštinėdavotės po pamokų…. Pamenu. Buvote neabejinga švietimo kaitai, naujovėms…visada domėjotės. Visada ejote pirmyn, dalyvaudavote konkursuose, Kudabos pvz., Va dar kas! Jūsų, ko gero, vienintelės stendai buvo įdomūs, nes gan dažnai kisdavo. Filmų demonstravimas… Žemėlapius ant vielutės slankiojančius pamenu! Tada buvo tai labai interaktyvu Buvote teisinga! Prisimenu kur stovėdavote per pamoką, visų mokinių atsakinėjimus žymėdavotės pliusais ir minusais į sąsiuvinuką. Visada buvo viskas aišku. Nesimokyti buvo neįmanoma. Nuostabią mokytoją turėjau Man atrodo, kad jums buvo labai įdomu, degėte savo dalyku.”

Buvęs Daugų Vlado Mirono gimnazijos direktorius Almantas Jakimavičius prisimena: „Nebuvau labai jau pažanguolis, bet mokytoja išreikalaudavo atsiskaityti ir išmokti. Pamokos būdavo įvairios su daug papildomų informacijų, daug įdomių žinių apie pasaulio geografiją. Tuo labiau baigęs mokyklą, įstojau į geografijos ir kūno kultūros specialybę, baigiau pedagoginį institutą ir net pradėjau mokytojo karjerą, dėsčiau geografiją, vaduodamas savo auklėtoją. Ačiū mokytoja ir auklėtoja. Kaip vadovas neturėjau mokytojai jokių pastabų. Kruopštumo įsikūnijimas, preciziškai tiksli, visada atliekanti visas užduotis, perfekcionistiškai viską užsirašanti, principinga, aktyvi, savo dalyko asas. Ačiū kolege. Sveikatos Jums.”

Danielius Jakubavičius