Daugiškiai emigrantai Aurima ir Džiugas. Apie save bei nostalgiją Lietuvai (video+foto)

Alytaus rajono Daugų miesto saviveiklininkų kapelos “Savi” dainininkė Aurima Gintalaitė-Andriuškevičienė 2006 m. vasarą išvyko dirbti į Nicą, Pietų Prancūziją. Ten surado savo būsimą gyvenimo meilę Arno ir staiga visas gyvenimas pakrypo visai kita linkme.  Ištekėjo antrąkart,

 sutuoktiniai 2008 m. susilaukė duktės Lėjos, po poros metų dvynukų Meilės ir Mato.  Aurima, paklausta ką ji Prancūzijoje atrado ir prarado, atsakė retoriškai. Pasak jos, ji atrado visai kitokį žmonių bendravimą, o neteko viso savo buvusio kultūrinio gyvenimo: liaudiškos kapelos ir dainų…  Gimtinės ji tikrai neprarado, nes beveik kasmet lankosi Lietuvoje, pasidžiaugia Daugų ežero maudynėmis bei planuoja naujus idėjų įgyvendinimus su čia gimtinėje gyvenančiais draugais. Aurimos vyriausiajam sūnui iš pirmosios santuokos Džiugui pirmoji aklimatizacija svetimoje šalyje buvo be galo sunki: teko pratintis prie vietos šnekamosios kalbos ir tradicijų. Tačiau Džiugui, kaip daugumai lietuvių išvykus į užsieny, noras tobulėti greitai davė apčiuopiamų rezultatų. Jis po kelių metų Prancūzijoje tapo pirmūnu klasėje, žaidžia puolėju futbolo komandoje ir žiūrėk netrukus niekas nepasakys, kad jis – svetimšalis… Aurima prisipažįsta, kad ji niekada neįsivaizdavo galėsianti turėti net keturis vaikus. Tačiau jau taip susiklosčius gyvenimo aplinkybėms ji jaučiasi labai laminga mama. Vyresnėlė Lėja supranta lietuviškai, tačiau viską atsakinėja prancūziškai, yra didelė mažyčių varlyčių gerbėja, šokinėja kaip jos, į rankas paėmusi jas glosto… Meilė ir Matas kaip ir visi mažieji dvynukai-tikri nenuoramos. Vos vieną paėmus ant rankų, kitas zyzia, tuoj prašo tokio pačio dėmesio. Verta pridurti, kad tėvai susilaukę šių dvynukų Prancūzijoje užregistravo niekam negirdėtą vardą Meilė su… prancūziškais raštmenimis. Mamytė pageidavo, kad mergytės vardą tartų lietuviškai ne tik ten gyvenančių artimų žmonių ratas, bet ir prancūzai. Dabar vardas Meilė mergaitės asmens dokumentuose yra užrašytas kiek kitaip: ant „i“ pūpso du taškai, o ant “e“ dešininis kirtis, pabrėžiantis „ė“. Prancūzai, sužinoję šio vardo reikšmę, būna labai nustebinti ir bando jį kuo taisyklingiau ištarti bei ilgiau prisiminti… kaip gi kitaip, juk Prancūzija tai-meilės šalis… Salos kaime pas tėvus parvažiavusi Aurimos šeima atostogaus iki rugpjūčio pradžios.( Arno dėl įtempto darbų srauto liko Prancūzijoje). Iki to laiko Aurima žada susitikti savo mylimos kapelos narius, būtinai su jais sudainuoti širdžiai mielą dainą. O Džiugas sutikęs senuosius Daugų krašto bendraamžius paspardys kamuolį, pasidalins įdomiausiais įspūdžiais. Linkime Jums kuo geriausios kloties ir kuo dažniau parvažiuoti gimtinėn. O svarbiausias dalykas, kad trejetas mažylių gerai išmoktų lietuvių kalbą, kad jie atvykę pas senelius Dzūkijoje ir Žemaitijoje laisvai susikalbėtų…