Daugiškis automechanikas Danius Zarauskas: “Dažnai už suteiktą paslaugą klientui būna baisu pasakyti kainą”
56-erių daugiškis Danius Zarauskas savo namuose yra įkūręs nedidelį auto servisą, kuriame jau apie septynetą metų taiso lengvuosius automobilius, tiek pat laiko dirba ir gaisrinėje ugniagesiu. Su juo visiems lengva bendrauti, nes jo šypsena ir profesionalumas atveria plačius bendravimo kelius, dėl ko bet kokia iškilusi problema būna tolerantiškai ir racionaliai išpręsta.
Daniau, kodėl pasirinkote sunkią automechaniko profesiją-dalią?
Toks užsiėmimas atsirado visai iš niekur. Apie 1983 metus grįžęs iš tarybinės kariuomenės, teko pačiam pirmojo modelio “Žiguliukui” padaryti variklio kapitalinį remontą. Aplinkiniai nugirdę apie visai neblogai pavykusį darbelį, pasiūlė jų mašinas paremontuoti. Taip variklių remontu ir pagarsėjau gimtuosiuose Pivašiūnuose.
Kur sėmėtės daugiau žinių?
Aš, kaip ir visi Dzūkijos vaikinai, stojau mokytis į to meto geriausią šio krašto mechanikų mokyklą Daugų technikumą, kur mašinų remonto gudrybių mokiausi beveik trejetą metų. Kaip tik tuo metu 1986 metais su Danute sukūrėme šeimą ir likau Dauguose…
Teko girdėti, kad ragavote ir emigranto duonos?
Oi, kaip ir visiems teko visko pamatyti… Po vedybų nedaug teko remontuoti variklių, patraukiau vairuoti „fūrų“. Tuometinėje garsiojoje Alytaus „Daisotroje“ išdirbau net keturiolika metų, per kuriuos išmaišiau visą Europą skersai išilgai, o kai šioje įmonėje pradėjo po truputį viskas byrėti, išvažiavau remontuoti mašinų į Vokietiją, kur visų subtilybių sėmiausi apie septynetą metų. Grįžęs į Lietuvą, įsidarbinau Alytaus rajono priešgaisrinėje tarnyboje ugniagesiu-gelbėtoju ir laisvu nuo tarnybos metu dar namuose remontuoju mašinas.
Ką būtent dažniausiai remontuojate?
Tenka po truputį viską mašinose pataisinėti, bet labiausiai prie dūšios – variklių remontas.
Ar galėtumėte bet kurį variklį suremontuoti?
Variklio remontas yra labai atsakingas darbas, ir čia yra būtent tas darbas, kurį galėčiau pavadinti „daryk kaip sau“, nes antraip agregatas tikrai nedirbs kaip pageidauji, greitai suges ir teks raudonuoti prieš klientą dėl atsitikusio rezultato. Jei žmogus surinko variklį, tai ir suremontuoti galiu bet kokį…
Jūsų paslaugos labai brangios?
Prisiragavęs visokios duonos, žinau kaip sunku uždirbti pinigą, todėl ir iš klientų prašau kiek tik įmanoma mažiau, tuo labiau, jog gyvename provincijoje, kur klesti didelis nedarbas. Kadangi neturiu vilko akių, tai kitą kartą nežinai kaip išsisukti iš padėties: pasitaiko, kad automobilio remontui prireikia vis daugiau brangių detalių, o pridėjus nors kažkiek už darbą, tai tą bendrą sumą klientui pasakyti kitą kartą jau būna ir labai baisu. . .
Šeimos nariai gal nelabai patenkinti tokiu jūsų užimtumu?
Tikra tiesa. Kas ketvirtą parą dirbu gaisrinėje, o išeiginėmis nuo 8 iki 20 val. praleidžiu prie mašinų remonto. Dukros gyvena ir dirba Vilniuje, tad šiuo metu dažniausiai tik vienos žmonos girdžiu patarimus dėl mano krūvio sumažinimo. Bet kai įsivažiuoji visų „bėdas pirkti“ (sugedusias mažinas remontuoti), tai ir negali sustoti, labai nemoku atsakyti. Tad jei pavyksta kada pailsėti, tai tik sekmadienį.
Turite nutrūktgalviškų svajonių?
Dažnai pasvajoju vėl bent porai metų sėsti už vilkiko vairo. Jau pasiilgau nežinomų kraštų ir šiek tiek kelio nuotykių, tačiau taip padaryčiau tik tuo atveju, jei sugrįžęs čia rasčiau tokią pat situaciją, kokią turiu dabar namuose: darbą gaisrinėje ir automobilių remonto virtinę namuose…
Linkime sėkmės!