Daugų pašonėje gyvenantis armėnas Hračas Petrosyanas kultūra ir sportu nori sujungti Lietuvą ir Armėniją

Tęsiame toliau įdomių žmonių apybraižą.

Šįkart norėčiau pristatyti Hračą Petrosyaną, armėną,  gyvenantį  Dvarčėnų kaime Daugų sen. Alytaus r.

O istorija prasidėjo taip: Daugiškiai pirmąkart apie armėnų atvykimą išgirdo gal prieš trejetą metų, kai buvo nupirkta Daugų Salos sporto ir poilsio bazė, dar nuo seno vadinama Alytaus mašinų gamyklos baze. Tąkart ilgai netilo kalbos, kad į Daugus atvyko didelės investicijos, netgi, kad ten puikioje atokioje vietoje bus statomas didelis viešbutis ir, kad tai tikriausiai ir bus to statuso „Daugų kurortas“ pradžia.

Deja Daugų saloje viešbutis vis dar nepradėtas statyti, o investicijas bandoma susigrąžinti kaip ir ankstesniųjų savininkų metodais: į nieką neinvestuojama, apgyvendinama tuose pačiuose aptriušusiuose nameliuose.

Vienas iš investuotojų Hračas Petrosyanas, buvęs garsus armėnų žolės riedulininkas ir treneris, atvykdamas čia į Lietuvą turėjo visai kitą viziją: rengti labdaros koncertus ir sporto varžybas Fritjofo Nanseno Norvegijos keliautojo, okeanografo, diplomato, politinio ir visuomenės veikėjo garbei, be galo daug padėjusio Armėnijos tautai 1915 m. patyrusį genocidą.

Nesutarus investuotojams, Hrač toli „nepabėgo“. Pamatęs, jog šalimais yra unikali Daugų technologijos ir verslo mokyklos bazė, kurioje galima rengti įvairias sporto varžybas, nusipirko Česlovai Daugėlai priklausančius poilsio namelius Dvarčėnų kaime.

Ne vieną kartą lankantis pas jį šiuose namuose, teko artimiau susipažinti su pačiu Hraču ir jo žmona Kvar. Kaip ir visi kaukaziečiai, tai – be galo vaišingi žmonės, mėgstantys ilgai pavakaroti, aptarti būsimus darbus ir pan.

Pokalbio metu net ir pats šeimininkas juokais prasitarė, jog jo žmona čia įgijusi lygias teises, tuo duodamas suprasti, kad gimtinėje šeimose kur kas kitokia moters ir vyro situacija.

Petrosyanų šeima (turi suaugusį sūnų) Dvarčėnuose tik vasaroja, daug daugiau laiko jie praleidžia Maskvoje, kur turi savo verslą. O šioje kalvotoje 3 ha plote užimančioje poilsiavietėje Hrač svajoja įkurti vieningą norvegų, lietuvių, armėnų (ir ne tik) Nansen idėjai pritariančių pastoviai gyvenančių žmonių bendruomenę. Taip pat šis armėnas stengiasi kuo daugiau įkurti Nansen klubų įvairiose šalyse, juos vienyti ir kasmet rengti bendras kultūros ir sporto šventes. Deja, tai ne taip paprasta: šiemet Dauguose rengtos tokios varžybos nebuvo labai gausios dalyvių skaičiumi, tam sutrukdė vizų išdavimas, kiti organizaciniai nesklandumai. Galima drąsiai teigti, kad tik Daugų technologijos ir verslo mokyklos direktoriaus Valento Pakalniškio ir mokytojo Sigito Junevičiaus, pagrindinio organizatoriaus, pagalba jos išvis įvyko. . . Kitos tokios varžybos Dauguose numatomos lapkričio mėnesį.

Pats Hračas labai gerbia Lietuvą, vos ne vienintelę iš visos Europos 2005 m. pripažinusią Armėnijos genocidą, nusinešusį beveik pusantro milijonų taikių armėnų gyvybių. (Kitos gi valsybės, vengdamos Turkijos įtakos, bijosi tai padaryti.) Be visa šito vyriškis bando savo idėjomis ir verslo planais sujungti Lietuvos ir Armėnijos politikus ir verslininkus, žiūrėkit gal kas ir pavyks?

Mums lietuviams kol kas dar sunku bendrauti su kitomis kultūromis ir tradicijomis. Esam įpratę veikti greitai ir užtikrintai, taip sakant pagal numatytą planą. Nors pats Hračas minėjo, kad rugsėjo pradžioje pabandys į Armėniją nuvežt grupę lietuvių, tačiau šį sekmadienį važiuos tik pats su Česlovu Daugėla….