Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokytojai + projektas + tobulėjimas + Malta
Kas? Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnazijos anglų kalbos mokytojos Rasa Dainauskienė ir Stasė Vitkauskienė.
Ką veikė? Rasa ir Stasė vykdė pagrindinę projekto „Anglų kalbos mokytojai mokosi“ veiklą – dalyvavo kursuose (Methodology Revisited, Revitalised & Re-energised) užsienio šalyje.
Kur? Maltoje, St Julians mieste.
Kodėl? Kad Daugų Vlado Mirono gimnazijoje anglų kalbos pamokos būtų kuo patrauklesnės ir įdomesnės mokiniams, kad pagerėtų mokinių motyvacija ir rezultatai, kad dalyvavusios mokytojos skleistų savo gerąją patirtį ir užkrėstų savo kolegas ir mokinius noru mokytis užsienio kalbų, noru pažinti kitas kultūras, kad būtų skleidžiama Europos dvasia.
O dabar apie viską iš pradžių. Daugų Vlado Mirono gimnazija dalyvauja projekte (2015-09-01 iki 2016-09-01). Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai, „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Tad spalio 4 dieną mokytojos susikrovė lagaminus ir dviems savaitėms išvyko į Maltą, St Julians‘ą. Malta jas pasitiko savo svaigiu jūros aromatu ir malonia vakaro šiluma. Jau rytojaus dieną mokytojos kibo į mokslus. Gera buvo vėl pasijusti studentėmis, klausyti dėstytojų ir konspektuoti, kurti projektus ir atlikti užduotis su užsienio kolegomis. O kolegų buvo iš įvairių šalių: Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Latvijos, Slovakijos. Smagu ir įdomu buvo diskutuoti apie švietimo sistemą įvairiose šalyse, dalintis savo patirtimi, mokytis iš kitų ir nejučia tapti draugais.
Ko išmoko ten? Išmoko daug: išgirdo ir išbandė nemažai naujų metodų, kuriuos vėliau panaudos savo pamokose, o savo žiniomis ir įgyta patirtimi pasidalins su kolegomis. Mokytojos daug dirbo grupėse ir porose su kitais kolegomis, kad patys galėtų išbandyti užduotis. Kursų metu buvo akcentuojama skirtingų mokymosi stilių svarba užsienio kalbos išmokimui. Mokytojai atliko įvairiems mokymosi stiliams sukurtas užduotis. Buvo smagu mokytis, kaip pamokų metu panaudoti muziką, teatro bei jumoro elementus. Buvo smagu sužinoti naujų ir taip reikalingų anglų kalbos mokymui interneto svetainių, kurios ateityje palengvins gramatikos mokymąsi ir suteiks mokiniams didesnes galimybes savarankiškai skintis kelią į anglų kalbos pasaulį. Buvo smagu mokytis, kaip kurti tinklaraštį, kaip kurti kryžiažodžius ar viktorinų užduotis. Iš tiesų buvo smagu. Na, kartais buvo nelengva „peržengti per save“ ir nebijoti pasisakyti, nebijoti pasirodyti juokingam ir suvaidinti paskirtą vaidmenį stebint kolegoms. Kartais mokytojai dirbdavo ypatingai susikaupę, pavyzdžiui, kai diskutuodavo apie tinkamiausius būdus klaidų taisymui. Visi dalinosi savo patirtimi ir ieškojo geriausių sprendimų, kaip taisyti klaidas neišgąsdinant mokinio; kaip taisyti, kad mokinys vis dar norėtų mokytis. Kursų dalyviai turėjo dvi dėstytojas – vieną savaitę paskaitas vedė maltietė Valerie, kitą – britė Niki. Dėstytojų paruoštos užduotys versdavo gerokai pasukti galvas, kad būtų įveiktos. Atlikę užduotis, mokytojai visada aptardavo, kaip pritaikytų užduotis mokiniams ir ką keistų, kad jos taptų įveikiamos ir jiems.
Tai ten tik mokėsi? Tikrai ne. Mokytojas priėmusi institucija ETI Malta (Executive Training Institute) organizavo socialinę-kultūrinę programą. Tai reiškia, kad kursų dalyviai galėjo vykti į ekskursijas ir aplankė nemažai nuostabių istorinių paminklų. O smalsesni galėjo savarankiškai keliauti ir kuo daugiau pamatyti.
Tai kas gi ta Malta? Priminsime: Malta yra iš salų sudaryta valstybė (beje, tai viena iš ES valstybių narių), iš kurių gyvenamos yra trys – Malta, Gozo ir Comino. Keistas faktas apie Comino salelę yra tas, jog ten gyvena tik 4 gyventojai ir visi jie – vienišiai. Gozo sala yra žaliausia, nes joje yra nemažai požeminių vandenų. Na, o jei reiktų išskirti vieną gražiausią paminklą ar kampelį salose – būtų neįmanoma. Nes Malta pilna istorijos ir nuostabių, kvapą gniaužiančių vaizdų. Kaip gali nesigrožėti senąja Maltos sostine Mdina – miestu/tvirtove. Kaip gali nesigrožėti dabartine sostine Valeta ir jos šachmatų lentos principu išsidėsčiusiomis gatvelėmis, Barako sodais, iš kurių atsiveria vaizdas į uostą. O kaip gali nepaminėti garsiojo Marsaxlokk (tariama ‚marsašliok‘) turgaus, kur gali rasti bet kokios rūšies žuvies. Be to, negali išvykti iš Maltos neaplankęs Hagar Quim ir Mnajdra senovinių šventyklų ir Azure Window (Žydrojo lango) Gozo saloje, kur supranti esąs tik miniatiūrinė dėlionės dalelė šioje didingoje gamtos karalystėje. O kur dar neišpasakyto grožio bažnyčios, kurių Maltoje yra tikrai nemažai, nes maltiečiai yra labai religingi. Maltos statiniai alsuoja jaukumu ir šiluma – visi jie pastatyti iš kalkakmenio, kuris yra pastelinės gelsvos spalvos.
Kas dėl kalbos, oficialios Maltos kalbos yra maltiečių ir anglų. Maltiečių kalba yra ypatinga tuo, kad tai vienintelė semitų šeimos kalba, turinti lotynų abėcėlės raštą. Klausant kalbančių maltietiškai, atrodo, kad jie pykstasi ar bent jau bando vienas kitam kažką įrodyti. Kalbos energijai nenusileidžia autobusų vairuotojų energija. Pirmas paminėtinas dalykas yra tas, kad autobusų tvarkaraščiai oficialiai egzistuoja, na, o autobusai važiuoja tikrai ne pagal juos. Kitas dalykas yra tas, kad autobusų vairuotojų energija yra tiesiogiai demonstruojama jiems vairuojant siauromis miestų gatvelėmis, nedideliais kelio žiedais. Silpnesnio skrandžio savininkams tai gali būti nemažas išbandymas. O staigiai ir netikėtai sustabdžius autobusą (kas atsitinka tikrai neretai), dar reikia turėti ir neblogai ištreniruotus raumenis, kad spėtum išsilaikyti ant kojų ar likti savo sėdynėje.
O maistas? Maltiečių virtuvėje pirmauja jų vietiniai sūriai, pagaminti iš ožkos pieno ir žolelių. Dar maltiečiai mėgsta mėsą, ypač triušieną, dažniausiai marinuotą su česnakais ir žolelėmis. Labai populiarios yra virtos ir po to apkeptos bulvės. Galima paragauti maltiečių tradicinių pyragėlių ‚pastizzi‘, kimštų rikotos sūriu arba trintų žirnelių mase. Be to, Maltoje gausu italų restoranų, kur gali gauti įvairiausių makaronų patiekalų. Na, o jūrų gėrybių mėgėjams šioje Viduržiemio jūros kampelyje atsiveria tikras rojus.
Išvados. Dalyvavimas tokiuose projektuose, kai mokytojai savo dalykinę kompetenciją gali tobulinti svetur ir kai kursai vyksta užsienio kalba, turi neįkainojamą vertę. Pats mokytojas gauna labai daug – tobulėja kaip asmenybė ir kaip savo srities profesionalas. Paklausite – ką gi tai duoda mokytojo asmenybei? Duoda tai, kad mokytojas praplečia savo akiratį. Duoda tai, kad mokytojas tampa tolerantiškesnis. Duoda tai, kad mokytojas vėl iš naujo gali pamilti savo darbą. Nes kiekvienas mokytojas gali patvirtinti, jog rutina nužudo kūrybiškumą ir polėkį. Duoda dar ir tai, kad sustiprina organizacinius ir vadybinius gebėjimus, nes vykdydami projektus, mokytojai turi nuveikti nemažai įvairiausių darbų ir darbelių. O kas dėl profesinio tobulėjimo, tai dalyvavimas tokiuose kursuose suteikia galimybę sustiprinti savo užsienio kalbos kompetenciją tiesiogiai, nes ne tik paskaitų metu, bet ir įvairiausiose kasdieninėse situacijose mokytojai privalo kalbėti užsienio kalba. O gerai užsienio kalbą valdantis mokytojas yra daug įdomesnis mokiniui. Be to, mokytojai parveža bendradarbiavimo galimybes. Tai reiškia, kad kiekvieno mokytojo, dalyvavusio projekte, institucija gauna galimybę sustiprinti Europinę dimensiją. Tereikia norėti mokytis kalbų. Juk tai nėra daug. Juk „Mano kalbos ribos žymi mano visatos ribas.“( Ludwig Wittgenstein)
Stasė Vitkauskienė
Rasa Dainauskienė