Didžiausios investicijos Lietuvoje – Alytaus rajone

Laisvosios rinkos instituto atliktos analizės, atskleidžiančios atlyginimų, nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų skirtumus savivaldybėse, rezultatai – džiuginantys. Alytaus rajono savivaldybė pagal materialinių investicijų vienam gyventojui sumą pirmauja, nors yra savivaldybių, kuriose investicijos siekia vos kelis eurus.

Atlyginimas „į rankas“ didesnis

Vienam Alytaus rajono gyventojui 2015 metų pabaigoje Statistikos departamento duomenimis teko 5344 Eur materialinių investicijų (šalies gyventojui –2020 eurų).

Materialinės investicijos yra investicijos ilgalaikiam materialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti. Jos yra viena iš pagrindinių aukštesnio atlyginimo priežasčių. Alytaus rajone vidutinis atlyginimas „į rankas“ 2016 m. buvo 502 Eur. Tai yra didesnis nei kaimyninėse Druskininkų, Varėnos ir Lazdijų savivaldybėse, ir tik 43 Eur mažesnis už vidutinį atlyginimą Alytaus mieste. Šalies vidutinis atlyginimas – 602 Eur.

Alytaus rajonas gerai įvertinas ir dėl tiesioginių užsienio investicijų. Iš 60 savivaldybių jis yra 23 vietoje – vienam gyventojui 2015 m. teko 969 Eur tiesioginių užsienio investicijų. Jos taip pat turi įtakos nedarbo mažinimui, sudaro prielaidas mokėti didesnes algas. Kai kuriose panašaus dydžio savivaldybėse kaip Alytaus rajonas tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui buvo 4 Eur. Siejant tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui ir vidutinio atlyginimo dydį, savivaldybėje, kurioje investicijos 4 Eur, atlyginimo vidurkis yra 456 Eur.

Nedarbo mažėjimo tendencija

Institutas, lygindamas nedarbą savivaldybėse, pažymi, kad Lietuvoje jis laipsniškai mažėja. Per metus labiausiai sumažėjo Skuode ir Alytaus rajone. 2016 m. nedarbas Alytaus rajone buvo 13,1 proc. Tyrime pažymima, kad didesnis kaip 12 proc. nedarbas 2016 m. buvo penktadalyje savivaldybių. Nedarbas Alytaus rajone ir toliau mažėja, šiuo metu yra 11,1 proc. (šalyje 7,3 proc.).

Šalyje 2012 m. pradėjus socialinės pašalpos skyrimo reformą, kai ši funkcija perduota savivaldybėms, socialinės pašalpos gavėjų iki 2016 m. sumažėjo daugiau kaip 130 tūkst., o tai yra beveik dviem trečdaliais. Ši tendencija jaučiama visose savivaldybėse, tačiau socialinės pašalpos gavėjų dalis tarp savivaldybių skiriasi. Skirtumas tarp didžiausią ir mažiausią socialinės pašalpos gavėjų dalį turinčių savivaldybių yra net 23 kartai. Vienoje savivaldybių socialinės pašalpos gavėjų 2016 m. buvo 9,2 proc., o kitoje – tik 0,4 proc.

Alytaus rajone socialinę pašalpą gavo 4,6 proc. gyventojų, tai yra 38 pozicija tarp 60 savivaldybių. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus duomenimis iš viso per 2014–2016 metus socialinės pašalpos gavėjų rajone sumažėjo 65 proc.

Siekiant savivaldybėse kelti vidutinį darbo užmokestį, mažinti nedarbą bei socialinės pašalpos gavėjų, Lietuvos laisvosios rinkos institutas rekomenduoja daugiau dėmesio skirti vietos ir užsienio investicijų pritraukimui. Instituto teigimu, tai galima padaryti, gerinant mokestinę aplinką ir tobulinant reguliavimus. Centrinei valdžiai siūloma įvesti „Sodros“ lubas, neapmokestinti reinvestuojamo pelno, paprastinti ir liberalizuoti darbo santykių reguliavimą, o savivaldybėms – mažinti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius, mažinti biurokratinę naštą.

Rezultatai – darbo pasekmė

Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas gerai vertina Laisvosios rinkos instituto atliktos analizės rezultatus. Kad rajonas pirmauja pagal materialiųjų investicijų dydį, dideles tiesiogines užsienio investicijas vienam gyventojui, kad rajone labiausiai mažėja nedarbas, o socialinės paramos gavėjų per kelis metus sumažėjo daugiau nei puse, anot mero, yra didelis ir nuoseklus savivaldybės tarybos ir administracijos darbas.

Tačiau, anot A. Vrubliausko, ne visada savivaldybės pajėgios įveikti skirtumus tarp atskirų savivaldybių, didinti užsienio investicijas, mažinti mokesčius. „Savivaldybės gali taikyti lengvatas, atleisdamos įmones nuo nekilnojamojo turto, žemės ar žemės nuomos mokesčio savivaldybės biudžeto pajamų sąskaita. Be to, jei savivaldybėje atsirado naujų darbo vietų, buvo surinkta daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tai reiškia, kad kitais metais ta pačia suma bus padidintas GPM planas, ir savivaldybė gaus mažesnę dotaciją iš valstybės biudžeto. Tokia situacija mažina savivaldybių motyvaciją ieškoti naujų ir didesnių galimybių verslui skatinti“, – sako Alytaus rajono savivaldybės meras A. Vrubliauskas.

Pasak jo, skirtingos savivaldybės turi mažai svertų didesnėms investicijoms pritraukti. Jos tą galėtų padaryti, siūlydamos patrauklesnes sąlygas nei gerokai daugiau verslininkų dėmesio sulaukiančios didmiesčių savivaldybės, tačiau įstatyminė bazė jokių išlygų regionams nenumato ir realiai savivaldybės nieko išskirtinio pasiūlyti kol kas negali. „Tad kaip gali Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje investuoti norintį verslininką pritraukti atvažiuoti į Alytaus regioną, jei jis tą patį gauna ir ten, ir čia“ , – sako savivaldybės meras A. Vrubliauskas.

Alytaus rajono savivaldybės informacija