Dzūkai dėkoja Dievuliui ir meldžia palankių orų

Laima Stankevičiūtė “ŪP”

Vis labiau atkopdama saulutė vis labiau džiugina Dzūkijos ūkininkus. Aišku, ne todėl, kad artėja vieni didžiausių pavasario darbų  – sėja, o todėl, kad žiemkenčiai  iš po sniego patalų gražiai bunda. Dzūkai besidžiaugdami vis tik sako, kad ir toliau viskas – Dievo valioje.

                      Varėnos r. savivaldybės  administracijos Žemės  ūkio skyriaus vedėjas Jonas Kalanta šią savaitę apvažiavo visą rajoną ir pamatytas vaizdas jį pradžiugino. Kaip ir kiti ,,Ūkininko patarėjo“ kalbinti pašnekovai, jis iš karto akcentavo, kad vegetacija prasidės tik kitą savaitę. Taigi, kol kas vertinimai – tik iš akies, tik apžiūrėjus, pasižvalgius po laukus.

                      Žemės ūkio skyriaus vedėjas sakė, jog kalvotose dzūkų žemėse yra balučių, bet tikėtina, kad jos iš lėto nuslūgs ir žiemkenčiams nepakenks. Kol kas gražiai atrodo ir javai, ir rapsai. Varėnos kraštuose šalčiai atėjo kartu su sniegu, kuris ir apsaugojo pasėlius.

                      J. Kalantai pritarė ir žemės ūkio bendrovės ,,Tėviškė“ vadovas Vytautas Ramanauskas, jog, sniegui nutirpus,  laukuose vaizdas tikrai neblogas. Pašalas išeidinėja pamažu, o tikri rezultatai bus tuomet, kai žemė visai atšils. Kaip tikras ūkininkas ponas Vytautas jau žiūrėjo žiemkenčių šakneles, o šios gyvos ir nepažeistos.  Dabar pasėliams gali pakenkti nebent gamtos kataklizmai, jeigu staiga atšaltų – ir vėl atšiltų. Tiesa, dviejų paskutinių metų orai ir stichijos negailestingai smogė ,,Tėviškei“. Žieminiai rapsai iššalo, o dar buvo škvalas, kuris vasarinius šluote nušlavė.

                      V. Ramanauskas sakė, kad žieminius rapsus dabar sėja tik iš azarto, na, pažiūrėti, kas bus.

                      Lietuvos ūkininkų sąjungos Varėnos skyriaus pirmininkas Edmundas Samauskas, vienas iš ekologinių ūkių Lietuvoje pradininkų, ypač akcentavo sėklų kokybę. Ne visos, iš svečių šalių atvežtos, prigis Lietuvoje, ne visos sėkmingai peržiemos ir ne visos užderės. Vienas iš pavyzdžių toks:  lubinai. Baltarusiškų sėklų negalima nusipirkti, o vokiškos – Lietuvos klimatui netinka.

                      Lazdijų r. savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Albinas Jurčiukonis taip pat sakė, kad rajono ūkininkų laukai atrodo tikrai neblogai. Vasario pabaigoje Dzūkijoje staiga atšilo,  po 10 dienų – atšalo, bet žiemkenčiams didelės žalos tai nepadarė.

                      Viena didžiausių ir garsiausių Pietų Lietuvos ūkininkių Alma Rutkauskienė iš Babrų k. (Lazdijų r.) savus laukus apžiūri ir atšalus, ir atšilus. Vasario pabaigoje ji galėjo grožėtis žiemkenčių žaluma, bet kovo pradžioje  orams atvėsus, jie parudo. Didelę patirtį turinti ūkininkė mano, kad tai žiemkenčiams neturės didelės reikšmės. O šiaip viskas – Dievulio valioje, tik netikėti šalčiai gali sunaikinti pasėlius.

                      Žemės ūkio bendrovės ,,Atžalynas“ vadovas Algis Žėkas (Alytus r.) pritarė ūkininkei Almai, besidžiaugdamas, kad tokių gražių ir viltingų pavasarinių laukų jau yra nematęs bent porą metų. Pasak patyrusio žemdirbio ir žemdirbių vadovo,  sunaikinti praeito rudens triūsą gali tik gamtos kataklizmai. Bendrovės  laukų žiemkenčiams žiema buvo palanki, nes pirmiau juos uždengė 10 – 12 cm sniego sluoksnis, o tik tuomet pašalo.

                      Lietuvos ūkininkų sąjungos skyriaus ,,Dzūkijos ūkininkas“ pirmininkas  Romas Kisleravičius gyvena ir ūkininkauja kitoje Nemuno ir Alytaus r. pusėje nei Algis Žėkas. O įspūdžiai ir vertinimai tokie pat geri, nes laukai atrodo gražiai. Nors jis teigė iš karto matantis, ar pasėta laiku, vadovaujantis technologiniais nurodymais, ar tinkamai patręšta. Pasak Alytaus r. ūkininkų vadovo,  želmenis gali sunaikinti tik stiprios šalnos.

                      Alytaus r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Stasys Supranavičius ir  Lietuvos ūkininkų sąjungos Druskininkų padalinio vadovė Petronėlė Radvilavičienė tik patvirtino kitų pašnekovų teiginius: žiemkenčiai gerai peržiemojo.

                      Žieminių rapsų Dzūkijoje, visuose rajonuose, praeitą rudenį sėjo daug mažiau, tiesiog, kad patirtų mažiau nuostolių. Ūkininkus vilioja jų supirkimo kainos, bet Lietuvos klimato sąlygomis ši atvežtinė kultūra kol kas tedavė tik nuostolius